Gruodžio 15 dieną Lietuvos profesinių sąjungų aljansas (LPSA) kartu su partneriais Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru (KOPŽI) ir VšĮ ,,Socialinis architektas“ suorganizavo neeilinę konferenciją, kurios tikslas aptarti Ukrainos pabėgėlių integraciją į Lietuvos darbo rinką ir visuomenę, bei užkirsti kelią prekybai žmonėmis.
Seimo narys Tomas Tomilinas pasveikinimo kalboje akcentavo, kad ,,pirmiausia turime padėti patiems silpniausiems ir tik tada padėti sau“. Jis dėkojo Amerikos ambasadai ir už profsąjungos iniciatyvą padėti ukrainiečiams.JAV ambasados Lietuvoje Politikos ir ekonomikos skyriaus vadovė Emily Hicks džiaugėsi, kad tiek daug dalyvių susirinko į organizuojamą konferenciją aptarti labai svarbias problemas ir už pastangas padėti kariaujančiai Ukrainai.
Ukrainos ambasados Lietuvoje misijos vadovo pavaduotojas/patarėjas politikos reikalams Viktor Hamotskyi susirinkusius vadino draugais ir dėkojo už nuoširdų rūpestį bei pagalbą ukrainiečiams. ,,Jūs mums sugrąžinote saugumo jausmą ir besišypsantis vaikas lankantis mokyklą Lietuvoje yra Jūsų nuopelnas“ – pabrėžė Ukrainos atstovas.
LPSA pirmininkas Audrius Cuzanauskas akcentavo problemas, su kuriomis susiduria į Lietuvą bėgę nuo karo ukrainiečiai: tai nelegalus darbas, sveikatos draudimo problemos, sveikatos netekimo ir pensijinio amžiaus kompensacijų nebuvimas, neteisėtas sąskaitų areštavimas dalyvaujant darbdaviams, bei prekyba žmonėmis. Jis nebijojo ironizuoti situacijos dėl prasto prieinamumo informacijos, kai kurių institucijų (SODROS, Darbo ginčų komisijų ir kt.) paviršutiniško darbo.
Projekto partnerio VŠĮ „SOCIALINIS ARCHITEKTAS“ vadovė Ramunė Mereckienė ragino atkreipti dėmesį į pabėgėlių ukrainiečių situaciją, nes karo pabėgėliai turi daug psichologinių problemų, tokių kaip potrauminio streso sutrikimai ir kt. Ji priminė, kad karo pabėgėliai išgyvena daug įtemptų situacijų, rizikuodami savo gyvybėmis bėga nuo karo, smurto, terorizmo, politinio persekiojimo ir skurdo.
Konferencijoje taip pat dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamento, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Valstybinės darbo apsaugos, Užimtumo tarnybos, Vytauto didžiojo universiteto, JT pabėgėlių agentūros (UNHCR), Ukrainiečių integracijos centro ,,MALVA“, Pabėgėlių agentūros ir kitų organizacijų atstovai.
Migracijos atstovė Edita Petkūnė informavo, kad nuo karo pradžios ,,Migris“ sistemoje registruota apie 83 tūkst. Ukrainos piliečių. Dalis jų jau grįžę atgal į savo šalį. Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė patikslino, kad dabar dirba beveik 45 tūkst. ukrainiečių. VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas apgailestavo, kad daugiausia nelegaliai dirbančių ukrainiečių užfiksuota transporto sektoriuje. ,,Deja, atlikto tyrimo metu išaiškėjo, kad jie nepasitiki institucijomis, tarp jų ir Valstybine darbo inspekcija“ – dalinosi D. Čeponas. Jis mano, kad tai greičiausiai yra jų valstybės palikimas.
Diskutuoti atvyko ir viešnios iš Ukrainos. Tai su LPSA jau seniai bendradarbiavimą palaikančios Ukrainos socialinės politikos ministerijos viceministrė (2016–2019) Nataliya Fedorovych bei Ukrainos ombudsmeno tarnybos departamento direktorė (2020–2022) Valentyna Osadcha. Moterys jautriai pasakojo apie žmogaus teisių problemas, su kuriomis ukrainiečiai susidurdavo iki karo ir dabar, apie neteisybę, praradimus, skausmą, kurį patiria ukrainiečiai. Jos neigiamai reagavo į tai, kad Lietuvos darbdaviai, priėmę į darbą pabėgėlius iš Ukrainos, juos išnaudoja taip pamindami jų orumą. ,Jei jums nepatinka tokie darbuotojai kaip ukrainiečiai, tai nepriimkite jų į darbo rinką“ – rėžė N. Fedorovych. Atstovės dėkojo už jų valstybės palaikymą kare, pagalbą ir ragino ,,būti pasiruošusiems karui, nes niekada nežinome ką sugalvos gobšus kaimynas”.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pritarė, kad ,,Rusijos protu nesuprasi“, o šiuo metu dėl to kenčia mūsų draugai ukrainiečiai. Jis dėkojo visuomenei už susitelkimą padėti ukrainiečiams: kurti jiems darbo vietas, organizuoti apgyvendinimą, psichologines ir kitas paslaugas.Viceministras priminė, ,,kad Lietuva ukrainiečių neapgyvendino palapinėse, bet užleido savo namus, nereikalavo iš karto mokytis lietuvių kalbos, bet iš karto suteikė galimybes dirbti, nes savaime suprantama, kad tik dirbantis žmogus jaučiasi oriai“.
Ekonomistas Sigitas Besagirskas dalinosi žiniomis apie darbo rinką, kokia ji buvo iki karo Ukrainoje: ,,Korupcija tada buvo labai didelė, o Rusijos invazijos buvo visur…“ ,,Dabar ukrainiečiais labai džiaugiasi transporto įmonės. Gal kažkiek skiriasi šių pabėgėlių darbo kultūra, jie ne tokie tvarkingi kaip lietuviai. Kalba rusiškai, ne lojalūs, nežino kiek čia dirbs, o tai ne visiems verslininkams tinka ir patinka” – dalinosi S. Besagirskas.
Ekonomistas valstybės tarnautojus ragino atkreipti dėmesį į ukrainiečių šeimų integravimą, nes priėmus pabėgėlius šeimomis yra didžiausia tikimybė, kad jie įsilies į mūsų valstybės darbo rinką ir pasiliks čia gyventi.
Vytauto Didžiojo universiteto Viešojo administravimo katedros docentas dr. Remigijus Civinskas pristatė savo tyrimą apie Ukrainiečių integraciją Lietuvoje. Ukrainiečiai susiduria su tokiomis problemos kaip diskriminacija darbo vietoje (jie laikomi pigia darbo jėga), lietuvių kalbos nemokėjimu arba nekokybišku jos mokymu, kompetencijų kėlimu. Docentas rekomendavo tą integraciją didinti, pasirūpinti jų šeimomis, nes gali būti, kad dalis liks Lietuvoje ir čia kurs pridėtinę vertę.
JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) atstovė Lietuvoje Renata Kuleš ragino išskirti dvi ukrainiečių grupes: migrantus ir pabėgėlius. Nes, anot jos migrantai bet kada gali grįžti į savo šalį, o pabėgėliai – ne. ,,Per dieną į Lietuvą atvyksta po 35 ukrainiečius. Dabar jau mūsų šalyje yra apie 17 tūkst. vaikų” – dalinosi informacija agentūros atstovė. Anot jos, daugiausia pabėgėlių atvyko iš Chersono ir Donetsko. R. Kuleš pasidžiaugė regionais, kurie itint draugiškai priima ukrainiečius. Ypač gyrė Kauno rajono, Ežerėlio bendruomenę.
Projekto partnerės Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė atvėrė žaizdas to, apie ką nekalbame – prekybą žmonėmis, ukrainiečių moterų seksualinį išnaudojimą. Labai jautrus pasakojimas apie palūžusias moteris privertė susiraukti ne vieną. Ji ragino mažiau girtis, o dažniau atmerkti akis. ,,Pasidomėkime kodėl ukrainiečiai pralaimi darbo ginčus, išgirskime kodėl ukrainietės moterys išnaudojamos seksualiai ir kas tai organizuoja“ – davė pasiūlymą KOPŽI vadovė.
Konferencija suorganizuota Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso kartu su partneriais – VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras, VšĮ „Socialinis architektas“ – įgyvendinant JAV valstybės departamento (U.S. Department of State) remiamą projektą „Strateginė partnerystė: nuo pabėgėlio iki darbuotojo“ (angl. Strategic Partnership ‘From Refugee to Employee’) (Nr. SLH50023GR0016).
