Vasario 23 d. Marijampolėje aptarti dirbančiųjų problemas susirinko neabejingų tam valstybės institucijų atstovai. Deja, situacija Lietuvos darbo rinkoje, ypač transporto sektoriuje, yra liūdna. Darbdaviai, ignoruodami darbuotojų teises, pamina oraus darbo principus, kurie prilygsta modernia vadinamai vergystei.
,,Lietuvoje itin didelę dalį tolimųjų reisų vairuotojų sudaro darbo migrantai iš Ukrainos, Baltarusijos, Kirgizijos, Uzbekijos, Tadžikijos ir kitų trečiųjų šalių darbuotojai. Dėl menko informacinio-socialinio ir teisinio raštingumo, skaitmeninės atskirties, kalbos barjero, taip pat būdami finansiškai pažeidžiami, jie praktiškai nuolat atsiduria nesąžiningų darbdavių pinklėse. Darbdaviai klastoja dokumentus ir teikia melagingą informaciją atsakingoms institucijoms, deklaruodami ne visą išdirbtą darbo laiką, neteisingai skaičiuodami darbo užmokestį, priverstinai išleisdami darbuotojus neapmokamų atostogų ir t. t. Dėl tokių darbdavių veiksmų darbuotojai praranda uždirbtą darbo užmokestį, socialines garantijas, stažą. Tačiau, baimindamiesi netekti darbo, prarasti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kenčia darbdavių išnaudojimą“ – dėstė problematiką Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso (LPSA) pirmininkas Audrius Cuzanauskas.LPSA per dieną atlieka daugiau nei 30 konsultacijų. ,,Pasigendame kitų institucijų veiklumo, bendradarbiavimo, įsitraukimo ir kontrolės. Situacija pas mus kritinė ir turime mokytis iš mūsų partnerių Norvegijoje, kurie dalinasi savo patirtimi problemų sprendimu darbo rinkoje“- kalbėjo A. Cuzanauskas.
Vytauto Didžiojo universiteto, Viešojo administravimo katedros docentas, mokslų daktaras sociologas Remigijus Civinskas pristatė tyrimą apie kitų šalių darbo migrantų integraciją į Lietuvos darbo rinką. Jis įžvelgė daug problemų, viena iš pagrindinių – psichinė sveikata. O ją įtakoja kultūrinis šokas, diskriminacija ir sunkios darbo sąlygos. ,,Tai ypač atsispindi transporto sektoriuje“ – pabrėžė sociologas.Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (LVPS) pirmininkė Rita Kairienė piktinosi labai didele darbuotojų kaita, atvėrė problemas, kodėl ji vyksta, bei apgailestavo, kad atsakingos institucijos nieko nesiima.Pirmininkė pastebi, kad daug ginčų kyla dėl įmonių nustatytų dienpinigių objektyvių kriterijų mažinimo. ,,Gal būtų galima apibrėžti vadovaujantis įstatymu, kas yra tie ,,objektyvūs“ dienpinigių mažinimo kriterijai? Kodėl darbdaviai manipuliuoja sąvokomis ir neteisingai juos mažina darbuotojams“ – kėlė klausimus R. Kairienė. Ji tvirtino, kad dažnai negalėdama atsakyti profsąjungos klausimus, Darbo ginčų komisija kišasi ir į jos darbą.
Valstybinės darbo inspekcijos Kauno Skyriaus vedėjas – vyriausiasis darbo inspektorius Adas Baliukevičius dėkojo profsąjungos atstovams už bendradarbiavimą. ,,Visada priimam ir vertinam pateikiamą informaciją, atliekame patikrinimus, bendradarbiaujam su Lietuvos Transporto saugos administracija, migracija“ – kalbėjo inspektorius. Apgailestavo, kad darbo ginčai dažnai būna sunkūs, o patys esą įsprausti į tam tikrus rėmus. Inspektorius siūlė labiau šviesti darbuotojus, ypač atvykstančius iš kitų šalių, rinkti įrodymus, kad būtų lengviau įrodyti darbdavių piktnaudžiavimus. ,,Jei norime rezultatų, privalome dirbti kartu“ – pabrėžė A.Baliukevičius.Susitikimo metu taip pat buvo aptarta projekto partnerių norvegų ,,Mobilumo paketo“ privalumai. Norvegija jau įgyvendina kovos su socialiniu dempingu transporto sektoriuje planą, skirtą prastoms darbo sąlygoms ir mažiems atlyginimams transporto sektoriuje spręsti. Iniciatyva susijusi su Norvegijos reglamentų pritaikymu ES mobilumo paketui. Vyriausybė skyrė daug pinigų patikrinimams sustiprinti. Plane numatytos 39 priemonės reguliavimo, priežiūros, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo, valdžios institucijų ir kelių transporto pramonės bendradarbiavimo, tarptautinio bendradarbiavimo, įdarbinimo bei ugdymo srityse. Norvegijos vyriausybė žada imtis veiksmų siekdama veiksmingesnio taisyklių tikrinimo ir vykdymo. Valstybė planuoja panaudoti daugiau biudžeto lėšų iš baudų už kelių transporto įstatymo ir komercinio transporto taisyklių pažeidimus.
Be to, Norvegijos darbo inspekcija pradės bandomąjį projektą, kuriuo bus paskelbtas sprendimas sustabdyti transporto įmonių turimus leidimus, todėl naudotojai ir vartotojai turės geresnę prieigą prie atsisakyti nesąžiningų subjektų paslaugų leidžiančios informacijos.
Nepagražintos darbo migrantų istorijos apnuogina nepatogią tiesą ir kaskart primena, kad esame kritiniame laike, kai požiūris į darbo santykius yra „žemiau jūros lygio“. Kaip niekada svarbu atvirai atsakyti, kodėl atsidūrėme ten, kur esame, ko reikia, kad orus darbas Lietuvoje būtų ne deklaratyvi sąvoka, bet įprasta kasdienybė.
Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas kartu su partneriais – Norvegijos profesine sąjunga „Yrkestrafikkforbundet“, Norvegijos viešųjų kelių administracija, Norvegijos darbo inspekcija, Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos valstybine darbo inspekcija – įgyvendina projektą „Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas, siekiant efektyviau vykdyti darbo teisės įstatymus ir stiprinti kovą su nusikalstama veika, susijusia su darbo santykiais transporto sektoriuje“ (projekto Nr. 2020/530717), remiamą „Innovation Norway“ pagal 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo „Socialinis dialogas – orus darbas“ programą.
