Kaip lietuviai darbdaviai užsieniečiams taiko nerašytas „zonos“ taisykles

Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais Lietuvoje daugiausia dirba piliečiai iš trečiųjų šalių. Manoma, kad jų skaičius sparčiai auga todėl, kad vietiniai darbuotojai žeminančiomis sąlygomis dirbti atsisako ir išvyksta į Vakarus, o lietuvių kalbos nemokančius ir vietos įstatymų nežinančius vyrus iš Rytų mūsų darbdaviams lengviau mulkinti ir nebaudžiamai išnaudoti.

Darbo teisės pažeidimus Lietuvos transporto rinkoje skatina ir tai, kad lietuviu darbdaviu nusivylusį ukrainietį ar kazachą lengva pakeisti nauju atvykėliu – tolimųjų reisų vairuotojų iš Rytų pasiūla, regis, neišsemiama.

Migracijos departamento duomenimis, šios profesijos atstovams suteikiama daugiausia – iki 80 proc. – visų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, išduodamų darbo pagrindu. Vien šiemet išduota 18,5 tūkst. tokių leidimų, jų prašė 250 šalyje registruotos krovininio transporto įmonės.

Departamentas prognozuoja, kad ir kitais metais didžioji dalis išduodamų leidimų laikinai gyventi teks būtent tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams.

Geresnio gyvenimo „naujuosiuose“ Vakaruose ieškantys tolimųjų reisų vairuotojai iš buvusios SSRS šalių, patikėję lietuvių darbdavių pažadais mokėti padorų atlyginimą ir sudaryti puikias darbo sąlygas, Lietuvoje randa ne išsvajotą geresnį ir teisingesnį gyvenimą, o pažeminimą, žiaurius ir suktus darbdavius bei šiuolaikinei vergovei prilygstančias darbo sąlygas.

Užsieniečiai lietuvių darbdavių išnaudojami įmantriausiais būdais, jie verčiami pasirašyti fiktyvius dokumentus, jiems sistemingai neišmokamas priklausantis darbo užmokestis, iš nuolat viršvalandžius – dažnai iki išsekimo – dirbančių darbuotojų atimama galimybė gauti teisėtai priklausančias socialines garantijas susirgus ar laikinai netekus darbingumo.

Kai kurios nerašytos taisyklės Lietuvos krovinių vežimo įmonėse primena kriminalinio pasaulio praktiką, taikomą laisvės atėmimo vietose, ar diedovščiną (patyčių kultūrą – rus.) sovietų kariuomenėje.

Verčia palikti užstatą, kurį dažniausiai pasisavina

Alfa.lt šaltinių duomenimis, Lietuvos krovininio transporto sektoriuje taikoma ydinga praktika, kai pinigai išskaičiuojami iš darbuotojo atlyginimo pagal įmonėse sukurtas nerašytas taisykles, nors jos akivaizdžiai prieštarauja Darbo kodeksui, yra nesąžiningos, diskriminuojančios, be jokios formalios apskaitos.

Išskaitos iš atlyginimo vykdomos „už degalus“, kelionės metu viršytus (lyginant su navigatoriaus nurodytais) kilometrus, „frančizę“ draudiminio įvykio atveju, automobilio pažeidimus ir panašiai.

Tolimųjų reisų vairuotojais dirbantiems trečiųjų šalių piliečiams neretai tenka neoficialiai susimokėti už darbo vietą. Šis „užstatas“, arba stafkė (kokiam nors reikalui išskirta pinigų suma – rus.), siekia nuo 700 eurų iki 1,5 tūkst. eurų.

„Mokama arba grynaisiais, arba išskaičiuojama iš pirmo atlyginimo. Oficialiai jiems paaiškina, kad šie pinigai reikalingi tam, kad, nustačius kažkokius pažeidimus ar vairuotojui paskyrus baudą, sumos bus išskaitomos iš šio „užstato“, kad įmonė nepatirtų išlaidų. Darbdavys sako: kai tu eisi iš darbo, mes tau tuos pinigus grąžinsime, jeigu jie nebus panaudoti. Nė vienas darbuotojas iki šiol nėra atgavęs šių pinigų“, – Alfa.lt pasakojo vairuotojų teises ginančio Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas.

Jeigu įmonėje dirba 2,5 tūkst. darbuotojų, toks neoficialus fondas, kurio lėšos neįtraukiamos į apskaitą ir nuo kurių nemokami jokie mokesčiai, gali siekti nuo 1 750 000 eurų iki 3 750 000 eurų.

Profsąjungoms žinomi faktai, kai krovininio transporto įmonėse neteisėtos išskaitos iš darbuotojų yra atliekamos „išmokant“ dienpinigius, kai dalis priklausančių dienpinigių neišmokama. Vairuotojas tokiais atvejais tiesiog žodžiu informuojamas apie jam skirtas finansines baudas už tariamus pažeidimus.

Daugelyje įmonių vairuotojams duodami pasirašyti kasos išlaidų orderiai, kuriuose nurodomos sumos neatitinka realiai išmokamų pinigų, o toks neatitikimas paaiškinamas išgalvotomis istorijomis.

Darbdaviai naudojasi lietuvių kalbos nesuprantančiais vairuotojais, tokiu būdu įmonėse atsiranda didelės sumos į apskaitą neįtrauktų pinigų ir mažinamas įmonių apmokestinamas pelnas, o darbuotojai yra elementariai apgaudinėjami.

Dienpinigiai sudaro maždaug pusę dalį tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimo. Tačiau darbdaviams leidžiama iki 50 proc. juos sumažinti įvairiu pretekstu.

„Europoje vairuotojai savaitgaliais grįžta namo. Jie tiek dienpinigių neturi. Jų atlyginimas 2300–3000 eurų, nuo kurių mokami visi mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos. O dienpinigiai ar maistpinigiai sudaro labai mažą dalį. Pas mus, maža to, kad alga trigubai mažesnė, bet už likusią pajamų dalį, kurią sudaro dienpinigiai, nemokami mokesčiai ir draudimas, o dar pridėkime kelis mėnesius per metus nemokamų atostogų, per kurias darbuotojai negauna jokių ligos ar nedarbo išmokų“, – pasakojo A. Cuzanauskas.  

Negauna dokumentų, kuriais galėtų įrodyti išnaudojimą

Nei komandiruotės įsakymų, nei priskaitymo lapelių, nei darbo grafikų, nei išskaitų įsakymų tarptautinių reisų vairuotojai, trečiųjų šalių piliečiai, dažniausiai negauna.

„Ta prasme jie neturi jokių duomenų, kuriais galėtų remtis gindamiesi nuo nesąžiningų darbdavių. Ir kai jie kreipiasi į Darbo ginčų komisiją, jie tų dokumentų iš darbdavio negauna. Supraskite, visus tuos reikalingus dokumentus turi pateikti darbuotojas, kuris yra trečiosios šalies pilietis, kuris nežino įstatymų, nesupranta lietuvių kalbos, dažnai net nežino, kur kreiptis“, – pasakojo A. Cuzanauskas.

Vakarų pasaulyje veikiančioms profsąjungoms nesuvokiama, kaip Lietuvoje galima teikti pasirašinėti finansinius dokumentus vairuotojui nesuprantama kalba. „O pas mus tai normalu, pasakoma: kadangi tu dirbi Lietuvoje, tu turi mokėti lietuvių kalbą. Ir jeigu tu pakankamai dažnai pasirašinėji, tai tu puikiai supranti, ką pasirašinėji. Ta prasme viskas yra gerai, nes tu pats kvailys“, – darbdavių požiūriu į savo darbuotojus piktinosi A. Cuzanauskas.

Naudojasi įdarbintų užsieniečių teisiniu neišprusimu

Tarptautinių reisų vairuotojus ginančios profsąjungos lyderis teigia, kad Lietuvos transporto sektoriuje dirbantys trečiųjų šalių piliečiai išnaudojami, nes nežino mūsų šalies įstatymų.

„Vien mūsų profsąjunga nuo 2018 m. turėjo daugiau kaip 1200 bylų dėl jų teisių pažeidimų. Matome tendencijas, kad darbo sutartys surašomos taip, kad darbuotojas dažnu atveju nesupranta, kaip jam turi būti mokamas atlyginimas. MMA dauginamas iš tam tikro koeficiento ir taip toliau“, – teigė jis.    

Pasak A. Cuzanausko, yra trys pagrindiniai nelegalūs, bet Lietuvos įmonėse tapę oficialūs pinigų mokėjimo būdai. Pirmas, tai susitarimas už parą. Šis mokėjimas, dar vadinamas sutočnaja (mokėjimas už parą – rus.), būna nuo 45 iki 60 eurų už parą, nepriklausomai nuo to, kiek valandų ir kokį darbą vairuotojas dirba.

„Kituose sektoriuose dirbantys žmonės supranta, kad dienpinigiai yra pinigai, mokami už darbą komandiruotėje. Tarptautinių reisų vairuotojai darbdavių yra „išauklėti“ taip, kad sutočnaja yra mokėjimas už parą. Dabar, prasidėjus pandemijai, daugelis Lietuvos transporto įmonių sumažino dienpinigių normą. Vairuotojai supranta, kad jiems sumažinti ne dienpinigiai, o mokėjimas už parą, nepriklausomai nuo to, kiek valandų jie dirba“, – pasakojo A. Cuzanauskas.

Jo nuomone, tai reikėtų vertinti kaip Konkurencijos tarybos draudžiamą kartelinį susitarimą. „Tačiau mūsų Konkurencijos taryba čia pažeidimo neįžvelgia“, – pastebėjo jis.

Antra vairuotojams mokama dalis yra už kilometražą arba įveiktą nuotolį kilometrais, nors ES jau beveik dešimtmetį yra uždrausta sieti darbo užmokestį su nuvažiuotais kilometrais. Mat toks darbo apmokėjimas skatina vairuotojus sukčiauti – rodyti, kad tam tikrą nustatytą skaičių valandų ilsisi, nors iš tikrųjų patys iš savęs vagia poilsio valandas, kad galėtų nuvažiuoti kuo daugiau kilometrų.

Nors ES uždrausta, Lietuvos įmonės, pasak A. Cuzanausko, ES keliuose vairuotojams taiko 15–17 centų už km (ct/km), Rytuose – 11 ct/km tarifą.

„Europoje ir Lietuvoje yra įteisinas valandinis mokėjimas už darbą, kai darbo užmokestis mokamas pagal dirbtas darbo valandas, o ne pagal kažkokius nuvažiuotus kilometrus“, – tvirtino A. Cuzanauskas.

Kad suprastume, kokį pavojų ir pasekmes gali sukelti toks ydingas mokėjimas už vairuotojų darbą, jis pateikė palyginimą apie taksistą, kuriam jo darbdavys moka ne už darbo valandas, o už kilometražą.

Turbūt toks taksistas mažiau kreips dėmesio į kelio ženklus ar kaip saugiau nuvežti keleivį, o stengsis viršyti greitį, ieškos kuo ilgesnio kelio, kad per parą nuvažiuotų kuo daugiau kilometrų kelio.

„Kai tai daro vilkiko vairuotojas, vežantis 40 tonų sveriantį krovinį, tai mažų mažiausiai nesaugu, – pastebėjo A. Cuzanauskas. – Tai skatina vairuotoją kuo ilgiau važiuoti, mažiau miegoti, net sukčiauti, rizikuoti gauti baudą, kurią iš tikrųjų turėtų mokėti jį pasamdžiusi įmonė.“

Gaudamas atlyginimą už darbo valandas, vairuotojas patirtų mažiau streso.

Verčia rinktis neteisėtą mokėjimą

Dalis mokėjimo Vakaruose siejama su vadinamaisiais frachtais (vok. Fracht), kai atlyginimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui mokamas už krovinių ar keleivių pervežimą arba naudojimąsi jo transporto priemone tam tikrą laiką.

Frachto dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma šalių susitarimu arba pagal galiojančias normas. Frachtas paprastai apskaičiuojamas pagal vežamų krovinių svorį ar vienetų skaičių, taip pat gali būti nustatoma bendra suma už reisą, kuriam yra frachtuojama transporto priemonė.

Lietuvoje registruotose transporto įmonėse ši mokėjimo tvarka dažnai taikoma neatsižvelgiant į vairuotojų darbo sąlygas, o tai irgi ne visiškai teisėta.

„Darbdavys pasako darbuotojui: man nesvarbu, kiek dienų, kiek valandų tu važiuosi, kiek tu dirbsi, aš tau sumokėsiu sutartą sumą už pristatytą krovinį. Bet, jeigu vairuotojas dirba šventinę dieną, jam priklauso dvigubas atlygis – mūsų darbdavys į tai neatsižvelgia. Jeigu vairuotojas dirba naktį, darbdavys papildomai nemoka. Kitaip tariant, darbuotojas atsiduria spąstuose, kai turi rinktis – gauti atlyginimą ir nesilaikyti darbo teisės arba atvirkščiai. Tokiu būdu darbdaviai slepia mokesčius ir taiko paralelinį, įstatymuose nenumatytą apmokėjimą – pasakojo A. Cuzanauskas. – Dėl to, kai kalbame su vairuotojais, mes jiems aiškiname, kad turime perskaičiuoti jūsų darbo valandas, kad tiksliai nustatytume, kiek jums nesumokėjo. Kiek jūs važiavote dieną, kiek – naktį, ar dirbote viršvalandžius ir švenčių dienomis. Taip pat, kaip buvo skaičiuojami dienpinigiai pagal tą šalį, kurioje važiavote ir nakvojote, tačiau tai dažnai nustatyti yra sudėtinga, nes viskas daroma pusiau legaliai.“

Manipuliuoja dienpinigiais, kad sumokėtų kuo mažiau

Valstybinė darbo inspekcija taip pat įtaria, kad įmonėse taikomi paraleliniai mokėjimai, sudaromi nelegalūs susitarimai su vairuotojais, bet dažnai to negali įrodyti.

„Pas mus pagal įstatymą leidžiama mažinti dienpinigius iki 50 proc. Tačiau yra vienintelė sąlyga: tu gali sumažinti dienpinigių normas konkrečiai nurodydamas procentą. Tarkime, moku 51 proc. Tada viskas yra gerai. Bet tu negali rašyti, kaip didžioji įmonių dalis daro, „ne mažiau negu 50 proc.“, nes taip darbdaviui paliekama per daug didelė – 50 proc. – dalis manipuliuoti“, – mano profsąjungos pirmininkas.

Pasak jo, konkretų dienpinigių mažinimo procentą galima nurodyti ir kolektyvinėje sutartyje. O jeigu kolektyvinėje ir darbo sutartyje procentas nenurodomas, darbdavys turėtų mokėti 100 proc. dienpinigių.

Bet, A. Cuzanausko teigimu, Darbo ginčų komisija į tai neatsižvelgia, darbdavių advokatai žviegia spiegia, kad viskas buvo aišku, kad darbuotojas viską suprato. Esą anaiptol taip nėra.

„Kur yra pagrindinė manipuliacija? Kada jie susitaria mokėti už parą, už kilometražą arba už frachtą ir po to nurodinėja, kad yra sutarę tokį atlyginimą, bet 50 proc. amplitudėje manipuliuoja dienpinigiais. Tarkime, jie sutarė mokėti 50 eurų dienpinigių, o tada pasižiūri (yra tam tikros schemos) ir sako: tu per daug suvartojai degalų, tavo vilkikas kalnuose daugiau naudoja degalų negu pievose, bet čia tu kaltas. Tu nuvažiavai papildomus kilometrus. Aptinka įbrėžimą, už kurį jau prieš tai sumokėjo 10 darbuotojų, būna baudos už tai nuo 300 iki 4000 eurų. Ir kada pas tave yra amplitudė manipuliuoti 50 proc. dienpinigių, tu gali nusistatyti, kokią nori, dienpinigių normą ir taip susidėlioti ir išskaičiuoti iš darbuotojo. Oficialiai užsienietis vairuotojas uždirba tiek, kiek darbdaviui reikia pagal dokumentus. O paskui darbdavys tiesiog sumažina dienpinigių normą ir taip pasisavina lėšas“, – pasakojo A. Cuzanauskas.

Siūlo uždrausti mokėti algas grynaisiais

Kad būtų išvengta tokių grubių apgavysčių, vairuotojams atstovaujančios profsąjungos siūlo nustatyti pareigą darbdaviui išmokėti darbo užmokestį tik banko pavedimu, o atsiskaitymą grynais pinigais numatyti tik išskirtiniais atvejais, kai kitų būdų atlikti tokį mokėjimą bankiniu pavedimu nėra.

Profsajungos taip pat siūlo keisti įstatymus, kad dienpinigiai būtų neapmokestinami, jeigu darbuotojui išmokamas darbo užmokestis yra ne mažesnis nei du MMA dydžiai, o nuo 2025 m. – ne mažesnis nei trys MMA dydžiai.

Taip pat prašoma numatyti lėšas darbuotojų informavimui bei supažindinimui su jų teisėmis, ypač kai šie darbuotojai yra trečiųjų šalių piliečiai.

Darbu Lietuvoje nusivylusius keičia tūkstančiai naujokų iš Rytų

Masiniai darbo teisės pažeidimai Lietuvos transporto sektoriuje galimi todėl, kad darbuotojų ištekliai čia nuolat papildomi iš šalies ir, regis, yra neriboti.

Atsižvelgus į bendrą užsieniečių, teikiančių prašymus išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi skaičiaus didėjimą kiekvienais metais, įmonių kreipimųsi atitinkamai taip pat daugėja, Alfa.lt teigė Migracijos departamentas.

Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje trečiųjų šalių piliečiams šiemet į departamentą kreipėsi apie 250 Lietuvoje registruotų tarptautinių krovinių vežimo transporto įmonių.

Migracijos departamento duomenimis, tarptautinių krovinių vežimo vairuotojams suteikiama daugiausia leidimų laikinai gyventi, išduodamų darbo pagrindu (70–80 proc.).

2018 m. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams išduota apie 12 tūkst., 2019 m. –17,8 tūkst., 2020 m. iki lapkričio 24 d. – 18,5 tūkst. leidimų laikinai gyventi.

„Atsižvelgdami į tai, kad ši profesija ir toliau lieka paklausi, prognozuojame, kad ir kitais metais didžioji dalis išduodamų leidimų laikinai gyventi teks būtent tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams“, – redakcijai atsiųstame atsakyme teigia Migracijos departamentas.

Prašymus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo daugiausia teikia Ukrainos (43 proc.), Baltarusijos (33 proc.) ir Rusijos (5 proc.) piliečiai.

Migracijos departamento duomenimis, pastaraisiais metais užsieniečių, besikreipiančių dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo, skaičius nuosekliai didėja. Prognozuojama, kad ši tendencija išliks ir ateityje.

Tikėtina, kad, Lietuvoje kasmet įsidarbinant vis daugiau trečiųjų šalių piliečių, vis dažniau susidursime ir su jų teisių pažeidimu.

https://www.alfa.lt/straipsnis/50432641/tarptautinius-krovinius-gabenanciu-vairuotoju-vergove-tesinys?fbclid=IwAR3sqvlZtOhd7_iLVLLUsL4Tcbge5F-6n8lZsx6burnLBNh4Ctp2Yk_1xnY

Bus daugiau.  

Dalinkitės:
Share on facebook
Facebook
Share on email
El. paštu

Skaitykite kitas naujienas