Tarptautinius krovinius gabenančių vairuotojų vergovė

Tarptautiniais reisais krovinius gabenančius vairuotojus vienijančios profsąjungos viešai prabilo apie šiame sektoriuje išsikerojusį išskirtinį ir nesąžiningą darbo jėgos apmokestinimą, darbdavių sisteminį sukčiavimą išmokant darbo užmokestį, darbuotojų iš trečiųjų šalių išnaudojimą bei valstybės prarandamus dešimtis milijonų eurų nesumokamų mokesčių.

Vairuotojų teises ginančios organizacijos atstovai teigia, kad Lietuvoje registruotų krovininio transporto įmonių vadovų sėkminga lobistinė veikla padeda jiems metų metus išnaudoti ir žeminti trečiųjų šalių piliečius, dirbančius tarptautinių reisų vairuotojais.

Užsieniečiai tolimųjų reisų vairuotojai lietuvių darbdavių nebaudžiamai verčiami pasirašyti fiktyvius dokumentus, jiems sistemingai neišmokamas priklausantis darbo užmokestis, vyrai verčiami dirbti žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis.

Kai kurios nerašytos taisyklės krovinių vežimo įmonėse primena kriminalinio pasaulio praktiką, taikomą laisvės atėmimo vietose.

Nesąžiningų darbdavių skriaudžiamiems vairuotojams apsiginti padedančio Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas sako, kad dėl to lietuviai vairuotojai išstumiami iš Lietuvos – jų sektoriuje belikę dešimtadalis, o pastarųjų vietą užima kasmet augantis darbuotojų iš trečiųjų šalių skaičius.

Lietuvių kalbos nemokančius ir vietos įstatymų nežinančius žmones piktavaliams darbdaviams lengviau apgaudinėti, žeminti ir išnaudoti.

Į Lietuvą atvykusių baltarusių, ukrainiečių, kazachų ir kitų tautybių vyrų kraupios darbo sąlygos vilkikuose ir beteisė padėtis juos įdarbinusiose įmonėse neretai prilyginama šių dienų vergovei.

Neoficialiai skaičiuojama, kad vienam tolimųjų reisų vairuotojui kasmet gali būti nesumokama iki 4 tūkst. eurų ir daugiau priklausančio atlyginimo, o priverstinio nemokamo atostogavimo praktika dažną palieka be socialinių garantijų.

Valstybinė darbo inspekcija Alfa.lt pripažino krovininio kelių transporto sektorių vertinanti kaip vieną rizikingiausių nedeklaruoto darbo atžvilgiu. Inspekcijos teigimu, šio sektoriaus darbuotojams, kurie išdrįsta kreiptis dėl savo pažeistų teisių, priteistų neišmokėtų atlyginimų bendra suma per metus siekia iki 800 tūkst. eurų.

Prašo valstybės vadovų sustabdyti darbdavių savivalę

Šių metų lapkritį Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentą, premjerą bei socialinės apsaugos ir darbo ministrą dėl nesąžiningo darbo jėgos apmokėjimo transporto sektoriuje.

Pareiškime pažymima, kad Lietuvos transporto sektoriuje, praėjusių metų duomenimis, dirba daugiau kaip 6 tūkst. įmonių, o jos samdė beveik 80 tūkst. darbuotojų. Transporto sektorius per metus eksportuoja paslaugų už 7 mlrd. eurų, o tai sudaro 7,44 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Vežėjus darbininkus vienijanti profsąjunga šalies vadovams priminė, kad derybos tarp ES institucijų dėl Mobilumo paketo pasibaigė 2019 m. gruodžio 12 d. ir tai sukėlė didžiulį nepasitenkinimą tarp Lietuvos vežėjų, o ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė priėmė sprendimą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), prisiimdama ir visą finansinę naštą dėl šio bylinėjimosi.

Vyriausybė, kaip pažymi pareiškimo autoriai, ir taip jau yra sudariusi išskirtines sąlygas transporto sektoriui, tuo pažeisdama konstitucinį principą traktuoti visus su vienodu rūpesčiu ir pagarba, toliau siekia šias išskirtines sąlygas išlaikyti, nekreipdama dėmesio nei į konkurencijos pažeidimus, nei į ES rekomendacijas bei nurodymus.

Išskirtinis ir nesąžiningas darbo jėgos apmokestinimas

Šiuo metu pagal galiojančias teisės aktų nuostatas darbdavys atlygį vairuotojams, vykdantiems tolimuosius reisus, išmoka keliomis dalimis, mokėdamas kasmėnesinį darbo užmokestį ir komandiruotpinigius.

Sektoriaus praktikoje dienpinigiai, kurie nėra apmokestinti nei socialinio draudimo, nei gyventojų pajamų mokesčiais, sudaro daugiau nei 60 proc. bendro darbuotojo gaunamo atlygio po mokesčių.

Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga pabrėžia, kad toks darbo jėgos apmokėjimas yra ne tik nesąžiningas darbuotojo, kuris yra priverstas atsisakyti socialinių garantijų ir pensijos kaupimo, bet ir Lietuvos visuomenės atžvilgiu dėl masiškai nesurenkamų mokesčių.

Be to, profsąjunga įtaria, kad visa krovinių vežėjų darbdavių rinka yra galimai neteisėtai susitarusi darbuotojus priverstinai kasmet išleisti 3–4 mėnesių nemokamų atostogų. O šių „priverstinai savanoriškų“ atostogų metu darbuotojai lieka nedrausti, jiems nepriklauso net būtiniausios nemokamos sveikatos paslaugos, todėl tai kuria didžiulę socialinę riziką.

Praranda dešimtis milijonų eurų nesumokėtų mokesčių

Vežėjų profesinė sąjunga suskaičiavo, kaip pasikeistų mokesčių surinkimas pakeitus koeficientą (jis taikomas MMA siekiant išlaikyti lengvatą neskaičiuoti mokesčių nuo išmokamų dienpinigių) iš šiuo metu galiojančio 1,65 į 2,0.

Skaičiuojant vadovautasi prielaida, kad šalies transporto sektoriuje dirba 79,5 tūkst. darbuotojų, o vidutinis darbo užmokestis po mokesčių sudaro 1800 eurų.

Šiuo metu darbdaviai darbo užmokestį išmoka siekdami minimalaus apmokestinimo (MMA x 1,65 ir papildoma dienpinigių suma, kad vidutiniškai darbuotojui būtų išmokėta 1800 eurų po mokesčių). Tokiu būdu už vieną darbuotoją yra sumokama 135,3 euro pajamų mokesčių ir 213,02 euro skirtingų socialinio draudimo mokesčių. 

2019 m. spalį Vyriausybė priėmė nutarimą didinti nuo 1,3 iki 1,65 koeficientą, taikomą apskaičiuojant minimalų darbo užmokesčio (MMA) dydį, kurį mokant darbuotojui gali būti mokama didesnė nei 50 proc. darbo užmokesčio dydžio neapmokestinamųjų dienpinigių suma.

Taigi, Lietuvoje vairuotojams mokamas 607 euro MMA, padaugintas iš 1,65 koeficiento. Tokiu būdu ant popieriaus susidaro 1001,55 euro. A. Cuzanausko teigimu, tai ir yra visos vairuotojų draudžiamosios pajamos. Visa kita mokama dienpinigiais.

„Tarkime, jie į rankas gauna 670,95 euro, visa kita dalis yra dienpinigiai, priklausomai nuo to, kiek įmonė nusprendžia pavogti. Vidutinis atlyginimas galėtų būti 1800 eurų per mėnesį, o jie gauna 1300 eurų. Dėl to, kad tau už kažkokį pažeidimą išskaičiuoja tuos pinigus“, – pasakojo A. Cuzanauskas.

Jeigu kas mėnesį nuo darbuotojo nusukama po 500 eurų atlyginimo, per metus susidaro 4 tūkst. eurų nesumokėto darbo užmokesčio, kadangi tarptautinių reisų vairuotojai per metus dažniausiai dirba tik 8 mėn., o 4 mėn. išvaromi nemokamų atostogų.

Profsąjunga skaičiuoja, kad padidinus koeficientą iš 1,65 į 2,0, darbdavių sumokami mokesčiai sudarytų 185,89 euro pajamų mokesčių ir 258,22 euro skirtingų socialinio draudimo mokesčių. Iš viso tai būtų per mėnesį 95,77 euro didesnė mokestinė našta darbdaviui už kiekvieną darbuotoją, tačiau biudžetas mokesčių pavidalu surinktų papildomai 91,36 mln. euro įmokų.

„Būtina pastebėti, kad nuosaikiai padidinus koeficientą iki 2,0 neapmokestinamos išmokos (dienpinigiai) vis tiek sudarys daugiau nei 50 proc. darbuotojui išmokamo darbo užmokesčio (po mokesčių). O siekiant normalios darbo užmokesčio ir dienpinigių proporcijos, esančios Vakarų Europos šalyse, toks koeficientas turėtų būti didinamas iki 3,0, taip pasiekiant, kad bent 63 proc. darbuotojų pajamų yra draustos ir nuo jų kaupiamas pensijos fondas, nors tai darbdaviams kainuotų papildomai 369,34 euro per mėnesį, tačiau biudžetas mokesčių pavidalu surinktų papildomai 352 mln. eurų įmokų“, – teigiama profsąjungos laiške šalies vadovams.

Versdami atostogauti, palieka darbuotojus be pajamų ir socialinių garantijų

Kitas svarbus darbo užmokesčio apskaičiavimo (darbo laiko apskaitos) veiksnys, kreipimosi autorių nuomone, yra „savanoriškai priverstinės“ nemokamos atostogos, kai darbuotojas yra priverčiamas kasmet 3–4 mėnesius išeiti nemokamų atostogų.

„Darbuotojų atsisakymas gauti bent minimalią algą sukuria didžiulę socialinę problemą, kai darbuotojai nemokamų atostogų laikotarpiu tampa neapdrausti sveikatos draudimu, jiems netaikomos kitos scocialinės garantijos“, – teigia profsąjunga.

Nors biudžeto praradimus dėl tokių atostogų apskaičiuoti ypač sudėtinga, manoma, kad darbuotojams paaiškinus visas tokio jų pasirinkimo pasekmes, savanoriškai nemokamai atostogaujančių skaičius sumažėtų keliais kartais.

Profsąjungos išanalizavo trejų metų duomenis ir padarė išvadą, kad vienas darbuotojas, kasmet išeidamas 4 mėn. nemokamų atostogų, per trejus metus praranda 1 metų darbo stažą, taip pat 12 mėn. per trejus metus yra nedraudžiamas socialiniu draudimu ir negauna jokių išmokų – net jei turi nedarbingumą, negauna išmokų iš „Sodros“.

„Net jei susižeidžia ir grįžta namo į savo šalį gydytis, ten praleidžia pusę metų, kaip būna po infarkto ar insulto, ir nori grįžti į darbą, jie nieko už tą periodą iš viso negauna, nes yra nedrausti“, – pastebėjo A. Cuzanauskas.

Masiniai darbo teisės pažeidimai transporto sektoriuje galimi dėl to, kad darbuotojų ištekliai čia nuolat papildomi iš šalies.

„Kodėl lietuviai Lietuvoje nedirba tarptautinių reisų vairuotojais? Jie vyksta dirbti į Vokietiją, Angliją, Airiją tik todėl, kad ten yra didesnės garantijos. Čia tau nepatinka, tave iškart išvaro nemokamų atostogų. O žmonės nelabai supranta, ką jie praranda, išeidami tokių atostogų. Juk turėtų būti taip, kad kai išeini nemokamų atostogų savo noru, tau paaiškina, kad tuo pačiu tu atsisakai darbo stažo, atsisakai draudimo ir bet kokių išmokų. Tačiau niekas nieko neaiškina. Be to, pagal Darbo kodeksą, kad žmogus išeitų nemokamų atostogų, jis pirmiausia turi išeiti eilinių mokamų 20 darbo dienų atostogų. Bet šitame sektoriuje jie neišnaudoja nemokamų atostogų, juos iš karto varo į nemokamas“, – pasakojo A. Cuzanauskas.

Transporto sektoriuje klesti nelegali veikla ir darbo pažeidimai

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) iš esmės patvirtino, kad jai yra žinomi faktai apie sisteminius darbo teisės ir atlyginimo mokėjimo pažeidimus Lietuvoje registruotose krovinių transporto įmonėse ir kad pažeidimų šiame sektoriuje kasmet nustato vis daugiau.

Redakcijai atsiųstame atsakyme VDI nurodė, kad šiais metais VDI krovininio kelių transporto sektoriaus įmonėse nustatė 346 pažeidimus, iš jų 115 darbo teisės pažeidimų ir 231 darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimą.

Palyginimas: 2019 m. šiame sektoriuje darbo teisės pažeidimų užfiksuota 71, o darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų – 188.

„VDI transporto sektorių vertina kaip vieną rizikingiausių sektorių nedeklaruoto darbo atžvilgiu, todėl nuolat vykdo patikrinimus šio sektoriaus įmonėse“, – teigiama atsiųstame komentare.

Antai per 2020 m. 9 mėn. VDI atliko daugiau kaip 170 inspektavimų įmonėse, užsiimančiose logistikos (transportas ir saugojimas) veikla. 88 įmonėse buvo nustatyti pažeidimai, susiję su nelegaliu darbu, nedeklaruotu darbu (darbo ir poilsio laiko pažeidimai), užsieniečių įdarbinimo tvarka. Iš jų 32 įmonėse nustatyti 67 asmenys, dirbę nelegaliai, t. y. nesudarius darbo sutarčių, nepranešus „Sodrai“ apie įdarbinimo pradžią ar pažeidžiant užsieniečių įdarbinimo tvarką. 56 įmonėse nustatyta beveik 230 asmenų, dirbusių pažeidžiant darbo ir poilsio laiko režimus, t. y. dirbusių nedeklaruotą darbą.

„Neretai tarp vairuotojų ir darbdavių sudaromi neįforminti neteisėti susitarimai dėl darbo užmokesčio (pavyzdžiui, apmokėjimo už dieną ar už kilometrus). Iškilus klausimams dėl darbo apmokėjimo ir dėl to kreipiantis į VDI, paaiškėja, kad darbo sutartyje nurodyti kitokie susitarimai“, – teigė VDI.

Darbo ginčų komisijos (DGK) šiais metais išnagrinėjo 775 krovininio kelių transporto sektoriaus darbuotojų prašymus (iš jų trečiųjų šalių piliečių pateikti prašymai – 367). 2019 m. išnagrinėti 772 prašymai (iš jų trečiųjų šalių piliečių – 231), o 2018 m. – 524 pašymai.

Dauguma išnagrinėtuose prašymuose pateiktų reikalavimų iškelti dėl neišmokėto darbo užmokesčio: 2020 m. iškeltas 1321 reikalavimas (iš jų trečiųjų šalių piliečių – 707), 2019 m. – 902 reikalavimai (iš jų trečiųjų šalių piliečių – 297), 2018 m. – 507 reikalavimai.

Šiais metais DGK patenkino ar iš dalies patenkino 321 reikalavimą, sudarytos 148 taikos sutartys (iš jų trečiųjų šalių piliečių – 133, taikos sutartys – 67). 2019 m. darbuotojams teigiamų sprendimų priimta 347, sudaryta 118 taikos sutarčių (iš jų trečiųjų šalių piliečių – 103, taikos sutartys – 41). 2018 m. darbuotojams teigiamų sprendimų priimta 156, sudarytos 67 taikos sutartys.

Krovininio kelių transporto sektorius darbuotojams 2020 m. DGK priteista išmokėti suma siekia per 453,5 tūkst. eurų (iš jų trečiųjų šalių piliečiams – per 201 tūkst. eurų), 2019 m. – 800 tūkst. eurų (iš jų trečiųjų šalių piliečiams – 189,5 tūkst. eurų), 2018 m. – per 222 tūkst. eurų.

VDI teigimu, daugiausia pažeidimų krovininio kelių transporto sektoriaus įmonėse nustatoma dėl darbo užmokesčio (dėl netinkamo darbo apmokėjimo organizavimo, darbo apmokėjimo sistemos nustatymo). Tokių pažeidimų šiais metais užfiksuota 46. Taip pat dėl darbo laiko apskaitos (32 pažeidimai), įdarbinimo tvarkos (17 pažeidimų).

Dažniausi pažeidimai dėl darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) yra dėl netinkamos DSS vidinės kontrolės įmonėje, darbuotojų instruktavimo, privalomų sveikatos patikrinimų, darbo vietų įrengimo ir darbo priemonių.

https://www.alfa.lt/straipsnis/50432555/tarptautinius-krovinius-gabenanciu-vairuotoju-vergove?fbclid=IwAR2-nLHSr7RABWoPSJvJ6tah30yrrtmSqeZ_52WVWM6fpc0Egk7a2aHCdV4

Bus daugiau. 

https://www.alfa.lt/straipsnis/50432555/tarptautinius-krovinius-gabenanciu-vairuotoju-vergove?fbclid=IwAR2-nLHSr7RABWoPSJvJ6tah30yrrtmSqeZ_52WVWM6fpc0Egk7a2aHCdV4

Dalinkitės:
Share on facebook
Facebook
Share on email
El. paštu

Skaitykite kitas naujienas