„Vlantana Norge“ dirbę lietuviai kyla į kovą: buvusį darbdavį kaltina išnaudojimu, nesumokėtomis algomis

Lietuviško kapitalo bankrutuojančiai įmonei „Vlantana Norge“ nemalonumai nesibaigia. 52 darbuotojai bendrovę kaltina liepus pasirašyti atleidimo sutartis be datų, spaudus klastoti darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir reikalauja 1,5 mln. eurų nesumokėtų atlyginimų. Savo ruožtu įmonė kaltinimus laiko provokacija, siekiant apšmeižti bendrovę ir formuoti neigiamą nuomonę. Įdomu tai, kad bendrovei atstovauja advokatė, kuri prieš daugiau nei metus gynė „Vlantana Norge“ darbuotojų interesus ir darbą įmonėje lygino su modernia vergija.

Į žiniasklaidos akiratį Norvegijoje veikusi ir apie 200 darbuotojų turėjusi lietuviško kapitalo įmonė „Vlantana Norge“ pateko dar 2019 m. rudenį. Tada du įmonės darbuotojai kaltino darbdavį dėl neteisėto atleidimo iš darbo, klastotų darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir kitų pažeidimų. Tą kartą įmonė su prieš ją stojusiais darbuotojais pasirašė taikos sutartį ir sumokėjo jiems 209 tūkst. eurų kompensaciją.

Dėl vėliau vykusių įvairių institucijų patikrinimų ir Norvegijos darbo inspekcijos tarnybos rastų pažeidimų dalis įmonės klientų dėl reputacinės žalos atsisakė jos paslaugų. Vėliau įmonei dėl darbo taisyklių pažeidimų Norvegijoje buvo panaikinta veiklos licencija ir pradėtas bankroto procesas

Tačiau bankrutuojančiai lietuviško kapitalo įmonei nemalonumai nesibaigia. Kaip LRT.lt informavo buvusiems įmonės darbuotojams atstovaujanti advokatė Lina Kliukaitė Smorr, 52 darbuotojai įmonei bei jos buvusiam valdybos pirmininkui Vladui Stončiui jaunesniajam pateikė 1,5 mln. eurų ieškinį dėl neišmokėtų atlyginimų ir kitų kompensacijų.

„Visas ieškinys yra dėl nesumokėto darbo užmokesčio, pensijos dalies ir atostoginių“, – LRT.lt teigė advokatė.

Kiekvienas darbuotojas iš įmonės ir jos vadovo reikalauja apie 300 tūkst. Norvegijos kronų siekiančių kompensacijų (apie 29,2 tūkst. eurų).

Atsakovas kaltina įmonę „Vlantana Norge“ ir jos generalinį direktorių V. Stončių jaunesnįjį grubiai išnaudojus ir ilgą laiką sistemingai pažeidinėjus pagrindines darbuotojų teises.

„Darbuotojai buvo spaudžiami ir jais buvo manipuliuojama. Vairuotojai tvirtina, kad jie buvo verčiami pasirašyti savo atleidimo iš darbo dokumentus, kuriuose nebuvo nurodyta data. Prašymai buvo parengti norvegų kalba, jos darbuotojai nemokėjo“, – rašo „NLFMagazine/Lastebil.no“

Taip pat pažymima, kad darbuotojams buvo daromas spaudimas pažeidinėti vairavimo ir poilsio laiko taisykles.

Buvę įmonės darbuotojai žalą nori prisiteisti ne tik iš bankrutuojančios bendrovės, bet ir iš įmonės generalinio direktoriaus V. Stončiaus jaunesniojo, kuris, ieškovų teigimu, žinojo apie daromus pažeidimus.

Kaltina klastojus darbo laiko apskaitos žiniaraščius

LRT.lt susisiekė su vairuotojams atstovaujančia advokate L. Kliukaite Smorr, ji teigė, kad šiuo metu jau yra įvykę pirmieji teismo posėdžiai.

„Kadangi bylos apimtis yra labai didelė, tai posėdžiai prasidėjo sausio 11 d. ir šiuo metu jie vyksta kiekvieną dieną. Kol kas abi pusės pateikia dokumentus ir jau penktadienį teisme vairuotojai teikė parodymus. (…) Šie posėdžiai vyks iki kovo pirmos savaitės ir tuomet apygardos teismas priims sprendimą“, – LRT.lt teigė advokatė.

Paklausta, kaip įmonė pažeidė darbo laiko apskaitos taisykles, advokatė teigė, kad įmonė klastojo dokumentus.

„Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo klastojami. Vairuotojai pildė vienus savo ranka, o įmonės administracija sudarė kitus, kurie rodė neteisingą darbo laiką ir mažesnes darbo valandas. Dėl to darbuotojai gavo mažesnius atlyginimus“, – LRT.lt sakė ji.

L. Kliukaitė Smorr taip pat pridūrė, kad nesumokėtus atlyginimus norima išieškoti ne tik iš bankrutavusios įmonės, bet ir iš jos vadovo V. Stončiaus jaunesniojo.

„Įmonė yra bankrutavusi, o jos turtą valdo bankroto administratorius. Kadangi bankrutavusi įmonė turi nepakankamai lėšų vairuotojų ieškiniui padengti, yra svarbu, kad V. Stončius jaunesnysis būtų asmeniškai atsakingas už ieškinius. (…) Taip pat asmeninė atsakomybė atsiranda todėl, kad įmonės turtas buvo siunčiamas į Lietuvą ir neaišku, kiek įmonės turto buvo ištuštinta prieš bankrotą“, – pažymėjo advokatė.

Iš 52 ieškinį pateikusių darbuotojų – 49 yra lietuviai, 2 latviai ir 1 rusas.

„Manome, kad teismo sprendimas bus palankus vairuotojams, tik klausimas, kokio dydžio sumos bus [priteistos]“, – teigė darbuotojams atstovaujanti advokatė.

Įmonė su kaltinimais nesutinka

Norvegijoje veikusi lietuviško kapitalo įmonė „Vlantana Norge“ pateikia kitokią poziciją ir dėl taisyklių pažeidimų kaltina pačius darbuotojus.

„Užsienio darbuotojai, kurie sąmoningai nepraneša apie nepriimtinas darbo sąlygas, kartu su savo darbdaviu vienodai siejami tiek su nusikaltimais darbinėje aplinkoje, tiek su konkurencijos iškraipymu Norvegijos darbo rinkoje. Todėl atrodo priimtina ir sąžininga traktuoti, kad ieškovų nelojalus pasyvumas turi padarinių šios bylos baigčiai“, – apie įmonės „Vlantana Norge“ poziciją byloje rašė „NLFMagazine/Lastebil.no“.

Vilkikai, asociatyvinė nuotr.

Vilkikai, asociatyvinė nuotr. / BNS nuotr.

Į bendrovei atstovaujančią advokatę Sandrą Latotinaitę kreipėsi ir LRT.lt. Įdomu tai, kad advokatė anksčiau teisme yra gynusi „Vlantana Norge“ vairuotojų interesus, tačiau šį kartą ji stojo į priešingą barikadų pusę.

Paprašyta pakomentuoti, kaip įmonė vertina pateiktą ieškinį, advokatė teigė, kad šiuo metu tai padaryti yra sunku.

„Nepaisant to, jog procesas yra įsibėgėjęs, atsakovui vis dar nėra aiškus ieškovų reikalavimas bei keliamų reikalavimų teisinis pagrindas. Panašu, kad, ieškovų manymu, atsakovo „Vlantana Norge“ įrodinėjimo pareiga yra beribė, ir esame priversti atsikirtinėti į pareiškimus, kurie absoliučiai nesusiję su nagrinėjama byla, bei klausytis realybės neatitinkančių „Vlantana Norge“ dalykinę reputaciją žeminančių pareiškimų“, – LRT.lt teigė įmonės advokatė.

Ji pažymėjo ir tai, kad darbuotojų kaltinimus dėl vertimo be tikslios datos pasirašyti savo atleidimus įmonė vertina kaip provokaciją: „Darbuotojų kaltinimus dėl neva egzistavusių dokumentų, kuriuos neva buvo verčiami pasirašyti darbuotojai, vertiname kaip provokacinio pobūdžio, neatitinkančius realios situacijos ir naudojamus išskirtinai siekiant apšmeižti bendrovę „Vlantana Norge“ bei formuoti neigiamą požiūrį į ją.

Taip pat pažymime, kad byloje nėra jokių duomenų ar dokumentų, kurie galėtų pagrįsti tokio pobūdžio ieškovų teiginius. Atsakingai pareiškiame, kad „Vlantana Norge“ visi dokumentai buvo sudaromi išskirtinai aktualia data ir tik to turinio, kuris atitiko tikrąją šalių valią. Norime pažymėti, kad tarp ieškovų ir „Vlantana Norge“ susiklostę darbo santykiai yra reglamentuojami Norvegijos Karalystės teisės, o valstybinė kalba yra norvegų, todėl darbdavys privalo visus dokumentus sudaryti šalies, kurioje yra vykdoma veikla ir registruotas juridinis asmuo, valstybine kalba“, – LRT.lt teigė įmonei atstovaujanti advokatė.

Įmonės advokatė: ieškovai prašo per didelės sumos

Advokatė S. Latotinaitė teigė, kad nepagrįsti ir vairuotojų kaltinimai dėl neteisingos darbo laiko apskaitos.

„Norime pažymėti, kad ne tik nebuvo naudojama spaudimo pažeisti vairavimo ir poilsio režimą, tačiau priešingai – vairuotojams buvo duodami aiškūs nurodymai, kad jie privalo laikytis darbo ir poilsio režimo taip, kaip tai numatoma Europos direktyvoje“, – teigė advokatė.

Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad dalis ieškovo reikalaujamos kompensuoti sumos yra nepagrįsta.

„Pagal atliktus skaičiavimus ir išsamų auditą akivaizdu, kad ieškovų reiškiami reikalavimai ir reikalavimų dydis yra visiškai nepagrįsti. Šioje bylos stadijoje ieškovai, mūsų manymu, nėra tinkamai įvykdę savo įrodinėjimo pareigos. Keliami reikalavimai nėra pagrįsti duomenimis apie faktinį darbo laiką, fiksuotą skaitmeniniame tachografe“, – LRT.lt komentavo įmonei atstovaujanti S. Latotinaitė.

Vairuotojas

Vairuotojas / AP nuotr.

Vis dėlto, advokatė pažymėjo, kad dalies ieškovų reikalavimo „Vlantana Norge“ niekada neginčijo.

„Šios sumos nėra išmokėtos darbuotojams tik dėl tos priežasties, kad jos yra sulaikytos bankroto administratoriaus, jis disponuoja šiomis lėšomis ir jų išmokėjimas bus galimas tik bankroto administratoriaus sprendimu.

Bankroto administratorius patvirtina, kad neginčijama reikalavimo dalis bus visiškai padengta šiomis lėšomis. Šiuo metu bankroto administratoriaus žinioje yra beveik 25 mln. Norvegijos kronų, priklausančių bendrovei „Vlantana Norge“, – pridūrė ji.

Kalbėdama apie asmeninę įmonės valdybos pirmininko V. Stončiaus jaunesniojo atsakomybę, advokatė tikino, kad savo pareigas bendrovėje jis vykdė atidžiai ir rūpestingai.

Ji teigė besitikinti objektyvaus ir teisingo teismo sprendimo, kuris bus paremtas buhalterinės apskaitos duomenimis ir dokumentais, sudarytais pagal skaitmeninio tachografo duomenis apie faktinį vairuotojų darbo laiką, o ne atsižvelgiant į jokio pagrindo ir pagrindimo neturinčius, emocijomis paremtus kaltinimus.

Dėl Lietuvoje veikiančios įmonės gavo šimtą skundų

Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas LRT.lt teigė, kad situacija dėl lietuvių įmonės „Vlantana Norge“ jam yra žinoma, o jos taikytos schemos neva yra panašios į tas, su kuriomis susiduria ir Lietuvoje dirbantys užsieniečiai.

„Įmonės taikytos schemos yra tos pačios, kurios yra taikomos darbo migrantams Lietuvoje, identiškai. (…) Pavyzdžiui, kalbant apie poilsio ir darbo laiką, darbuotojus bausdavo arba grasindavo, kad jie turi žymėti taip, kaip reikia žymėti. Būdavo krova, o darbuotojas turėdavo žymėti, kad tuo metu jam buvo poilsis. (…) Kada yra mažiau valandų, tada mažiau norima ir mokėti.“

Audrius Cuzanauskas

Audrius Cuzanauskas / BNS nuotr.

A. Cuzanausko teigimu, Norvegijos teismas palygino „Vlantana Norge“ vairuotojų darbo laiką su kitomis transporto įmonėmis ir rado neatitikimų.

„Pamatė, kad ten, kur buvo žymimas poilsis, iš tikrųjų buvo ne poilsis, o pakrovimas ir iškrovimas. Dabar matosi, kad buvo tik važinėjimas, o pakrovimo, iškrovimo darbų tiek nėra žymėta. Pavyzdžiui, jeigu Norvegijoje vežioji žuvis su vilkiku, tai paskui automobilį reikia išplauti. Visa tai užima laiko, tačiau to nesimato dokumentuose“, – aiškino jis.

Suprask, kad vergai yra patys kalti, kad nežinojo, jog turėjo kažkokių laisvių.

Vairuotojų atstovo teigimu, nesuprantama ir įmonės pozicija, kad darbuotojai patys kalti, nes savo neveiksnumu prisidėjo prie įstatymo pažeidimų: „Aiškinti, kad darbuotojai patys prisidėjo prie to, ko nesupranta, yra darbdavių išsidirbinėjimas. Suprask, kad vergai yra patys kalti, kad nežinojo, jog turėjo kažkokių laisvių“, – stebėjosi A. Cuzanauskas.

Jo teigimu, į profsąjungą dėl darbo teisės pažeidimų dar anksčiau buvo kreipęsi du „Vlantana Norge“ darbuotojai, tačiau tokių skundų gaunama daug daugiau iš Lietuvoje veikiančios vienos didžiausių logistikos bendrovių „Vlantana“, kurios keli akcininkai buvo susiję su Norvegijoje esančia įmone.

„Iš „Vlantana Norge“ buvo keli, tačiau pas mus iš Lietuvoje veikiančios „Vlantanos“ yra apie 100 bylų. Esame pradėję ikiteisminį tyrimą dėl tų pačių pažeidimų, kurie yra tiriami Norvegijoje.“

„Vlantana Norge“ buvo įsteigta 2012 m. Norvegijoje, turėjo filialą ir Lietuvoje, jis yra likviduotas. Bendrovė per akcininkus yra susijusi su viena didžiausių Lietuvos pervežimo įmonių „Vlantana“.

Vienas iš „Vlantanos“ akcininkų V. Stončius jaunesnysis LRT Tyrimų skyriui yra nurodęs, kad pagrindinis „Vlantana Norge“ akcininkas yra jo tėvas – Vladas Stončius, o įmonė „Vlantana Norge“ yra savarankiška uždaroji akcinė bendrovė, įsteigta Norvegijoje.

Informacija iš: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1326726/vlantana-norge-dirbe-lietuviai-kyla-i-kova-buvusi-darbdavi-kaltina-isnaudojimu-nesumoketomis-algomis-ir-reikalauja-1-5-mln-euru?fbclid=IwAR3cQSZ7nHNTemw_HM_WYPkPAi6ZaAs5ze5F26rLfO4Kneeo0oUmonvwF6A

Dalinkitės:
Share on facebook
Facebook
Share on email
El. paštu

Skaitykite kitas naujienas