Pervargimas darbe. Kaip su tuo kovoti?

Nuolat didėjant darbo tempams ir apimtims, svarbu kalbėti apie situacijas, kai darbų lavina, rodos, užgula kaip niekad stipriai, o jėgų visoms užduotims atlikti kažkodėl nelieka. Kas yra perdegimas darbe, kaip jis pasireiškia ir kokiomis priemonėmis su juo kovoti? Apie tai pasakoja asmeninio efektyvumo treneris Tomas Kaulinskas.


Perdegimo darbe požymiai

Kalbant apie šią aktualią temą, visų pirma yra svarbu atskirti perdegimą nuo kartais visus kankinančio nuovargio ar nenoro imtis tam tikrų darbų. Ar žmogus jau pateko į perdegimo zoną galima matyti iš stipriai kritusios motyvacijos darbui ir atsiradusios apatijos, kuri trunka ilgiau nei savaitę. Stiprėjant lėtiniam nuovargiui, energijos darbams atlikti iš pradžių užtenka pusdieniui, vėliau jėgų sumažėjimas nepertraukiamai juntamas dieną, dvi, savaitę ir ilgiau – taip ši apatiška savijauta vis didesniu mastu ima užvaldyti žmogų. Galų gale tam, kad pailsėtų ir atstatytų jėgas pradeda nebeužtekti net ir savaitgalių. Netgi grįžęs iš atostogų žmogus jaučiasi ne ką geriau, nei prieš jas: nebėra jėgų atlikti net paprastiems, iki šiol daug pastangų nereikalavusiems darbams; tai, kas anksčiau džiugindavo ir motyvuodavo, ima darytis nuobodu.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad perdegimas darbe niekada neįvyksta greit, pavyzdžiui, per mėnesį, du ar per pusę metų. Jautresnis žmogus „sudegti“ gali per 2, atsparesnis – per 5 ar 6 metus. Tie, kuriuos perdegimas užklupo netikėtai, tiesiog nepastebėjo visos eilės simptomų, aiškiai signalizuojančių apie artėjantį pavojų. Štai dar keletas iš jų:

• padidėja išsiblaškymas – imama dažniau „šokinėti” nuo vienos užduoties prie kitos;

• žmogus darosi dirglesnis, pradeda jautriai arba impulsyviai reaguoti į įvairius trukdžius;

• ima prastėti atmintis;

• darosi sunku užmigti nuo galvoje besisukančių minčių apie darbus;

 • tam, ką anksčiau pavykdavo padaryti per valandą, neurastenikas ima skirti dvi, tris, keturias ir daugiau, taigi darbai kaupiasi;

• didėja klaidų skaičius;

• krenta vidinė motyvacija ir mažėja įsitraukimas į darbą;

• žmogus tampa konfliktiškas, mintyse ir žodžiu dažnai dėl savo nesėkmių ima kaltinti aplinkinius.

Verta labai rimtai susimąstyti, jeigu nakties miegą sutrukdo mintys apie darbą ir, netikėtai nubudus, yra galvojama apie įvairius darbinius klausimus. Tiesa, dar daugiau susirūpinimo turėtų kelti situacija, kai naktį ne tik galvojama, bet ir imamasi darbų, arba kai, dirbus iki 23 val. ar dar ilgiau yra kelias valandas pamiegama, keliamasi ir toliau sėdama prie darbų. Jei lėtinio nuovargio būsena tęsiasi 2-3 savaites ar daugiau ir pačiam jos atsikratyti nepavyksta, žmogui yra reikalinga profesionalo pagalba. Užsitęsęs darbinis stresas – perdegimo „katalizatorius“ Svarbu pabrėžti tai, kad kuo daugiau streso žmogus patiria, tuo greičiau „sudega” – stresas yra papildoma apkrova psichikai ir fiziniam kūnui. Žmogus, kuris dirba nestresuodamas, tačiau po 10-12 val. per dieną, perdegti gali po 3-4 metų, tuo tarpu dirbdamas stresinėje aplinkoje rimtus perdegimo simptomus ima jausti jau po 2 tokio darbo metų. Taigi labiausiai rizikuojama perdegti tada, kai darbo laikas per dieną siekia 11 ir daugiau valandų, o stresas patiriamas išties dažnai.

Kur ieškoti priežasčių?

Taigi koks yra perdegimo „receptas“? Tiesa ta, kad daug kas priklauso nuo paties žmogaus – kaip gerai asmuo save pažįsta, kaip objektyviai yra vertinama esama situacija ir savijauta, kaip ir kiek sau leidžiama dirbti. Tačiau reikėtų nepamiršti ir to, kokį vaidmenį žmogaus perdegimo „istorijoje“ dažnai turi įmonės ar skyriaus, kuriame asmuo dirba, kultūra: kai kuriose didžiosiose įmonėse jauni, patirties neturintys žmonės darbuojasi iki 23 val. ir dar ilgiau, o po tokių dienų keliasi 6 val., kad įprastiniu grafiku, 7.30 val., jau būtų darbe. Ir šiandien didelei daliai lietuviško kapitalo įmonių yra būdinga tendencija pasitelkiant kuo mažiau žmonių padaryti kuo daugiau, ir, deja, viso to siekiama ne didinant efektyvumą, o iš darbuotojų sunkiant paskutinius „syvus“ – ilginant darbo valandas ir spartinant tempus. Į tokią darbinę kultūrą patekęs žmogus, turintis polinkį dirbti be saiko, čia iš pirmo žvilgsnio jausis lyg namie – bus skatinamas ir giriamas už tai, kad dirba daugiau, nei pajėgia. Visgi perdegti rizikuos daug greičiau, nei bet kur kitur. Tuo tarpu (žinoma, ne taisyklė) nemažoje dalyje skandinaviškos kultūros įmonių toks ilgų viršvalandžių „reiškinys” yra nesuprantamas. Dažnu atveju perdegti rizikuoja smulkiųjų ir vidutinių verslų savininkai ar vadovai, nuolat sprendžiantys galybę klausimų – nuo įmonės auginimo, turint ribotas lėšas, bei sunkumų surandant tinkamus žmones iki internetinės svetainės kūrimo ir reklamos socialiniuose tinkluose. Į rizikuojančių perdegti kategoriją patenka ir teisininkai, medikai, finansų bei audito profesionalai, teisėsaugos atstovai, logistikos sektoriaus darbuotojai, kelionių organizatoriai, vidurinių mokyklų mokytojai.

Kaip sau padėti?

Taigi ko imtis kilus įtarimui, jog galimai kenčiama nuo perdegimo darbe? Visų pirma reikėtų nuoširdžiai pasikalbėti su savimi, užduodant keletą klausimų (geriausia – rašytiniu formatu):

 • kiek laiko aš jau dirbu tokiu darbo krūviu?

 • kodėl leidžiu sau tiek daug dirbti?

 • jei tai tęsis ir toliau, kaip tai atsilieps mano sveikatai?

 • jei tai tęsis ir toliau, kaip tai atsilieps mano santykiams su artimiausiais žmonėmis?

• kodėl aš bijau mažinti darbo tempą ir krūvį?

Antra – reikėtų įsitikinti, ar paskendus darbų lavinoje nėra bėgama nuo asmeninių problemų, krizinių santykių (ypatingai verta atkreipti dėmesį moterims). Svarbu nuoširdžiai pagalvoti ir apie tai, kokią įtaką šis persidirbimo įprotis daro santykiui su antra puse, vaikais, ir ar artimiausi žmonės yra laimingi, būdami šalia į darbus pernelyg pasinėrusio žmogaus. Idealiu atveju – paklausti artimųjų, kaip jie jaučiasi, ką šiuo klausimu galvoja. Žmogui aiškiai suvokus, jog tokia gyvenimo kokybė nebetenkina, privalu pradėti tvarkyti miego režimą, t. y. miegoti ne mažiau nei 7 val. per parą. Pervargęs žmogus pradeda priiminėti neadekvačius sprendimus, mąstymas darosi negatyvus: ima atrodyti, kad kito darbo susirasti nepavyks, jog palikus netenkinantį darbą grius visas iki šiol statytas gyvenimas, ir kad keisti būdus ar metodus, kuriais ilgą laiką buvo remiamasi, yra neįmanoma.

Kalbant apie darbo valandų mažinimą – radikalumas čia gali pakišti koją. Jeigu iki šiol buvo dirbama iki 22 val., patartina laiką trumpinti daugiausiai iki 20 val., nuo šios valandos griežtai atidedant su darbu susijusius reikalus į šalį.


Dar vienas svarbus momentas – pagalvoti apie mitybą: ar valgoma tris kartus per dieną ir, jeigu vienas iš šių trijų kartų yra praleidžiamas, vertėtų jį įvesti į dienotvarkę. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad netinkamas, nekokybiškas maistas gali pagreitinti perdegimo procesą – organizmui negaunant tinkamo vitaminų, mineralų kiekio, žmogus perdegs, pavyzdžiui, ne po 2, o po 1,5 metų. Susitvarkius fizinę savijautą, galima pagalvoti apie darbo krūvius: kaip juos mažinti, ką ir kaip galima (ir ar apskritai galima) dėl to padaryti. Matant, kad nieko pakeisti neįmanoma, reikėtų labai ramiai, be didelio fanatizmo imtis kitos veiklos paieškų. Svarbu – nuoseklumas Perdegimas darbe yra opi ir daug dėmesio reikalaujanti problema šiuolaikiniame darbo pasaulyje, tačiau neignoruojama ir sąmoningai sprendžiama ji gali būti nesunkiai išmesta „už borto“, užleisdama vietą tvarkai ir sveikam balansui. Žmogui įdėjus daug pastangų, rezultatai gali būti išties stebinantys. Svarbu nepamiršti, jog, norint pasiekti akivaizdžių rezultatų, išties svarbūs yra nuodugnus savęs pažinimas bei nuoseklus ir kryptingas darbas su savimi.

Straipsnis paimtas iš:

https://www.delfi.lt/darbas/patarimai/jei-nuolat-esate-pavarges-ir-be-nuotaikos-verta-sunerimti-stai-kur-slypi-priezastys-ir-kaip-is-to-issikapstyti.d?id=82107867&fbclid=IwAR3koSc9qBg1SNJOhrm0S98q4HOAmMOAHJRdVKciDytDytR9P9zgkth0IeQ


Dalinkitės:
Share on facebook
Facebook
Share on email
El. paštu

Skaitykite kitas naujienas