Parašų klastojimas – nusikaltimas, už kurį lieka daug nenubaustų

Praeitą savaitę Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys atvyko pasidomėti savo bylos eiga. Kai teisininkas jam parodė įmonės dokumentus, kurioje jis dirbo, vairuotojas prisiekė, kad šių dokumentų niekada nėra matęs ir, kad parašas ant dokumentų yra ne jo. Darbuotojas įrodinėjo, kad pasirašant visada prie pavardės rašo ir vardo pirmą raidę, o ant dokumentų buvo pasirašyta kitaip. Jis taip pat tvirtino, kad ant pateiktų dokumentų pavardė yra parašyta klaidingai.

Tokių atvejų mūsų žiniomis yra daug. Tolimųjų reisų vairuotojai dažnai paneigia dokumentus, kuriuose randa ne jų ranka pasirašytus parašus. Rašytinio parašo atveju, norint nustatyti, ar konkretus asmuo pasirašė konkretų dokumentą, reikalinga atlikti rašysenos ekspertizę, kas užtrunka nemažai laiko ir yra atliekama tik išskirtinais atvejais. Be to, ši paslauga labai brangi. Todėl kreiptis dėl parašo ekspertizės, ekstramobilus darbuotojas ne visada turi galimybę arba neturi lėšų, todėl šie nusikaltimai lieka neišaiškinti. Tad ši terpė tokiems nusikaltimams išlieka labai palanki. Pastebėjome, kad netikrų parašų daugiausia randama ant kasos orderių ir komandiruočių įsakymų.

Nuostabą kelia ir teismų reakcija. Pavyzdžiui, Marijampolės Teismo teisininkams nesukėlė įtarimų, kad ,,dokumentai pagal įmonėje nusistovėjusią praktiką, esant poreikiui verčiami žodžiu“. Tokią informaciją pateikė įmonės liudytoja vyr. finansininkė. Ji teigė, kad „Darbo kodekse nėra numatyto imperatyvo darbo sutartį ar kitus su darbo santykiais, susijusius dokumentus versti darbuotojui į jam suprantamą kalbą“.

Dokumentų klastojimas arba falsifikacija – tai sąmoningas, tyčinis ko nors iškraipymas, pakeitimas netikru dalyku ar visai naujo pagaminimas, siekiant asmeninės naudos, pasipelnymo ar kitų tikslų. Už dokumentų klastojimą numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu.

Įvertinus šių dienų realijas, remiantis teismų nutartimis dažnai dokumentai yra klastojami, tik tam, kad galima būtų pasiekti kitą tikslą, pavyzdžiui, sukčiaujant užvaldyti svetimą turtą ir pan. Todėl labai dažnai praktikoje pasitaiko atveju, kai dokumentai klastojami norint apgaulingai vesti buhalterinę apskaitą ar sukčiauti PVM srityje.

Dalinkitės:
Share on facebook
Facebook
Share on email
El. paštu

Skaitykite kitas naujienas