Lietuvos transporto nekvalifikuotiems vergams (vairuotojams) bus mažesnės algos – štai toks siekis!

Europos Parlamento ir Europos tarybos direktyva nereikalauja, kad 95 kodo mokymas būtų priskirtas formaliajam profesiniam mokymui. Lietuvoje jis ir yra priskirtas būtent formalaus profesinio mokymo sričiai, už kurią atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Seime vis dar bandoma ,,prastumti“ ir supaprastinti tolimųjų reisų vairuotojų mokymus. 95 kodo kvalifikaciją siūloma ,,paversti“ kompetencija, o mokymus priskirti neformaliam suaugusiųjų švietimui.

Vežėjai siūlo 95 kodo įgijimo sąvoką vadinti kompetencijos tobulinimu, o ne kvalifikacija. Siūlo keisti sąvokas ir įstatyme.

95 kodas – tai pradinės profesinės kvalifikacijos pažymėjimas, suteikiantis asmeniui teisę ES šalyse komerciniais tikslais (gaunant už tai atlyginimą) verstis krovinių ir keleivių pervežimu. 95 kodą įgyti galima tik sulaukus 18-os metų ir turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. C ar D kategorijų vairuotojo pažymėjimas nėra būtinas, nes tiek transporto priemonės kategorijos, tiek ir 95 kodo kvalifikaciją galima mokintis vienu metu.

Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas (LPSA) kartu su Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga (LVPS) kategoriškai prieštarauja tokiai manipuliacijai. Šis kompetencijų įgijimo supaprastinimas įtakos vairuotojų atlyginimus. ,,Linava“ ir kitos vežėjų interesus lobuojančios asociacijos viešai skelbia, kad jiems vairuotojų darbo jėga per brangi, kad 1.65 koeficienas varo įmones į bankrotą. Bet jei bus priimta, kad vairuotojai nėra kvalifikuota darbo jėga, vairuotojams bus galima mokėti minimalų atlyginimą.

LPSA  kartu su LVPS nepritaria darbdavių raginimui ir griežtai atkerta, kad tolimųjų reisų vairuotojai yra kvalifikuoti specialistai. Profsąjunga kovos su galimais transporto darbdavių ir ministerijos darbuotojų interesus paminančiais susitarimais ir gins teisėtus darbuotojų reikalavimus.

75 proc. Lietuvos transporto sektoriaus vairuotojų neturi 95 kodo kursų baigimo pažymėjimų. Paprastai mokymai net nevyksta, o pažymėjimai tik atspausdinami. Vairuotojas norėdamas pakeisti darbdavį, neatgauna dokumento originalo ir kitam darbdaviui vėl turi susimokėti už kursus.

Dažnai įmonės susideri su mokymo įstaiga vieną kainą, o kitą kursų kainą pateikia darbuotojui. Vairuotojai apmokomi kaip nefiksuoti papildomo darbo laiko bei kitų darbų. Stengiamasi sukurti ,,konvejerį”, kurio niekas nestebės ir įmonės galės papildomai sau generuoti neapskaitomas pajamas. Vairuotojų praktinius mokymus, t.y. vairavimo, 95 kodo kursus vykdo kiti vairuotojai – jau visa tai išmanantys asmenys, be specialių instruktoriui keliamų reikalavimų. Deja, tokią praktiką taiko 80% įmonių.

Pavojingų krovinių vežimo vairuotojų mokymo (ADR) kursai dėstomi tik lietuvių kalba. Kyla klausimas kaip baltarusiai, ukrainiečiai, rusai ir kitų tautybių vairuotojai turi ADR baigimo pažymėjimus?

Jeigu 95 kodo mokymai vairuotojui būtų nebe kvalifikacija, bet kompetencija – vairuotojas taptų nekvalifikuota darbo jėga, kuriai realiai galima mokėti minimalų darbo užmokestį netaikant papildomo dabar Vyriausybės nustatyto koeficiento.

Transporto sektoriaus atstovai teigia, kad šalies profesionalių vairuotojų mokymas itin apkrautas pertekliniais reikalavimais. Mes suprantame, kad darbdaviams būtų daug patogiau jeigu liktų tik vairuotojų kompetencijos. Juk nekvalifikuotais darbuotojais lengviau manipuliuoti, jie mažiau kainuoja. Bet ar jausimės saugiai keliuose jeigu juose važinės tik kompetencijas turintys vairuotojai? Ar jie tikrai turės reikiamus gebėjimus?

Dalinkitės:
Share on facebook
Facebook
Share on email
El. paštu

Skaitykite kitas naujienas