Page Not Found

Praeitų metų pabaigoje Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas (LPSA) kartu su partneriais Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru (KOPŽI) ir VšĮ ,,Socialinis architektas“ suorganizavo neeilinę konferenciją, kurios tikslas aptarti Ukrainos pabėgėlių integraciją į Lietuvos darbo rinką ir visuomenę, bei užkirsti kelią prekybai žmonėmis. Neseniai panašios konferencijos buvo suorganizuotos Klaipėdoje ir Kaune.

2022-ųjų vasarį prasidėjus karui Ukrainoje, daug ukrainiečių buvo priversti palikti savo šalį. Lietuva nuo pirmųjų karo dienų parodė didelį palaikymą ir pradėjo teikti visokeriopą pagalbą. Ukrainos piliečiams, pasitraukusiems nuo karo ir atvykusiems į Lietuvą, pradėtos taikyti palengvintos migracijos sąlygos, norintiems gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Skaičiuojama, kad nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko beveik 84 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Nemažai ukrainiečių įsidarbino mūsų šalies įmonėse ir įstaigose, tačiau, užuot radę užuovėją nuo karo, jie dažnai atsiduria nesąžiningų darbdavių pinklėse. Darbdaviai verčia pasirašyti neteisėtai parengtas sutartis, nemoka atlyginimų arba moka juos pavėluotai, vokeliuose ir kt.). Blogiausia tai, kad atvykstantys tampa prekybos žmonėmis aukomis.

Siekdami prisidėti sprendžiant susidariusias problemas, mažinant nelegalaus darbo ir kitų darbo teisės pažeidimų apimtis, kuriant darbuotojams saugią, orią ir pagarbią darbo aplinką, Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas suorganizavo diskusiją „Ukrainiečiai Kaune: nuo pabėgėlių iki darbuotojų“ bei „Ukrainiečiai Klaipėdos regione: nuo pabėgėlių iki darbuotojų“. Dalyvauti diskusijose (Klaipėdoje ir Kaune) buvo pakviesti Kauno, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių, Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, SODROS, Migracijos departamento, Užimtumo tarnybos, Darbo ginčų komisijos atstovai, Kauno bei Klaipėdos apygardos prokuratūrų atstovai, VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro ir kitų institucijų, organizacijų atstovai.

LPSA pirmininkas Audrius Cuzanauskas išdėstė problemas, su kuriomis susiduria į Lietuvą bėgę nuo karo ukrainiečiai: tai nelegalus darbas, sveikatos draudimo problemos, sveikatos netekimo ir pensinio amžiaus kompensacijų nebuvimas, neteisėtas sąskaitų areštavimas dalyvaujant darbdaviams, bei prekyba žmonėmis. Profsąjungos atstovas nebijojo ironizuoti situacijos dėl prasto prieinamumo informacijos, kai kurių institucijų (SODROS, Darbo ginčų komisijų ir kt.) paviršutiniško darbo. Vytauto Didžiojo universiteto Viešojo administravimo katedros docentas dr. Remigijus Civinskas Klaipėdoje pristatė savo tyrimą apie Ukrainiečių integraciją Lietuvoje. ,,Ukrainiečiai susiduria su tokiomis problemos kaip diskriminacija darbo vietoje (jie laikomi pigia darbo jėga), lietuvių kalbos nemokėjimu arba nekokybišku jos mokymu, kompetencijų kėlimu“- akcentavo R. Civinskas. Docentas rekomendavo tą integraciją didinti, pasirūpinti jų šeimomis, nes gali būti, kad dalis liks Lietuvoje ir čia kurs pridėtinę vertę.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus vyriausiasis patarėjas Deivydas Petrulevičius dalinosi patirtais iššūkiais, kai pradėjo plūsti karo pabėgėliai į Klaipėdą. ,,Padėjom susirasti gyvenamuosius būstus, darbus, dalinome paramą, teikėme psichologinę, socialinę ir kitokią pagalbą, padėjome integruotis į visuomenę. Mums labai padėjo nevyriausybinės organizacijos“ – dalinosi D. Petrulevičius.

Konferencijoje Klaipėdoje dalyvavęs Ukrainos Garbės konsulas Klaipėdoje Genius Vygantas patvirtino, kad visos reikalingos tarnybos veikia, tik daugiau yra kalbama nei daroma. Jis teigė, kad pajūrio regione integruotis ukrainiečiams yra sunku, nes darbas ten yra sezoninis. ,,Patiems ukrainiečiams į valstybines institucijas kreiptis yra problematiška, bet jie mielai jungiasi prie draugiškų bendruomenių. Jiems reikia pagalbos mokantis lietuvių kalbos, socializuotis, integruotis į visuomenę“ – pasakojo konsulas.Klaipėdos Valstybinės Darbo inspekcijos atstovė priminė, kad ir patiems ukrainiečiams trūksta atsakomybės. ,,Jie patys turi domėtis ar įdarbinti legaliai ir teisėtai, žinoti kuo skiriasi prieglobstis nuo leidimo gyventi ir kt.“ – tvirtino VDI atstovė.Savivaldybių duomenimis Klaipėdoje yra užsiregistravę apie 7 tūkst. ukrainiečių. Kauno regione į darbo rinką integravosi virš 3 tūkst. ukrainiečių.Kauno savivaldybės socialinių paslaugų teikimo atstovė informavo, kad teikia socialines paslaugas tik 12 ukrainiečių šeimų. Sako, kad šeimos susiduria su kalbos barjero problemomis, nes rusų kalbos nemoka daug mūsų šalies specialistų. Taip pat atvykėliams nesvetimos alkoholio problemos.Kauno rajono Socialinio skyriaus vedėja Margarita Venslovienė pasidžiaugė vietos bendruomenėmis. ,,Ukrainiečiai mielai integruojasi į vietos bendruomenes (Ežerėlio, Samylų bendruomenės), užmezga pažintis, dalyvauja renginiuose” – pasakojo vedėja. Migracijos departamento Kauno skyriaus vedėjas Vaclovas Ražanskas priminė, kad yra priimti 42 tūkst. leidimai gyventi Lietuvoje. ,,Priimame visus ukrainiečius, bet atvyksta ir galimų grėsmių, dėl to vertiname rizikas” – pabrėžė V. Ražanskas.Kauno skyriaus SODROS direktorė Jurgita Bumbulienė sako, kad esminių problemų dėl ukrainiečių nepastebėjo. piktnaudžiavimų taip pat. Labai keistai nuskambėjo žinia, kad ,įmonėje ,,Hegelmann” yra daug užsieniečių ir SODROS atstovės duomenimis šioje įmonėje pažeidimų nėra. LPSA vadovas sureagavo, kad juos yra pasiekusi kita žinia. Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus vedėja Judita Stankienė pasidžiaugė, kad šiuo metu Kauno VMI skyriuje dirba ukrainietė moteris, kuri jau du metus mokina anglų kalbos, puikiai darbuojasi. ,,VMI aptarnauja rusų ir anglų kalba, todėl ukrainiečiams labai patogu. Visą informaciją gali rasti internete apie pajamų deklaravimą ir kt., džiaugiamės galėdami jiems padėti – dalinosi J. Stankienė. Surašyti 23 administraciniai pažeidimai ukrainiečiams.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė visiems konferencijoms dalyviams priminė apie nesprendžiamas prekybos žmonėmis problemas. Projekto partnerė atvėrė žaizdas to, apie ką nekalbame – prekybą žmonėmis, ukrainiečių moterų seksualinį išnaudojimą. Labai jautrus pasakojimas apie palūžusias moteris privertė susiraukti ne vieną. Ji ragino mažiau girtis, o dažniau atmerkti akis.Savo veiklą, vienos organizacijos Kaune, kitos Klaipėdoje, pristatė Ukrainiečių integracijos centras ,Malva“, Labdaros ir paramos fondas „Frida“, ,,Raudonasis kryžius“, katalikiška labdaros organizacija ,,Caritas“.

Konferencija suorganizuota Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso kartu su partneriais – VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras, VšĮ „Socialinis architektas“ – įgyvendinant JAV valstybės departamento (U.S. Department of State) remiamą projektą „Strateginė partnerystė: nuo pabėgėlio iki darbuotojo“ (angl. Strategic Partnership ‘From Refugee to Employee’) (Nr. SLH50023GR0016).

Dalinkitės:
Facebook
El. paštu

Skaitykite kitas naujienas