Pirmą kartą darbo ginčas laimėtas dėl ,,žodinio susitarimo“

Viešoji erdvė pilna darbo pasiūlymų tolimųjų reisų vairuotojams. Įmonės vilioja kaip tik sugalvoja. Pavilioti atvyksta į darbo pakalbius. Jau ne viena dešimtis vairuotojų mums pasakojo, kad skelbimai ir susitarimai Darbo sutartyse pavirsta daug mažesnėmis sumomis. Įmonės pasiūlo atlyginimą už valandą, dieną ar nuvažiuotus kilometrus ir kt. Vienas iš dažniausių pasiūlymų yra atlyginimas už dieną. Pasiūlymai nuo 50 iki 90 Eur. Ir nesvarbu, kiek laiko paroje vairuoji: 8 ar 15 valandų, turi pietų pertrauką ar ne, krovinius iškrauni pats ar ne…

Vairuotojas, paragintas profesinės sąjungos, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją padėti jam atgauti Vilniaus transporto įmonėje neišmokėtus pinigus. Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga paskaičiavo, kad darbuotojas negavęs ne tik viso atlyginimo, bet ir jam priklausančių dienpinigių bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Taip pat buvo pareikalauta iš darbdavio netesybų bei neturtinės žalos. Darbdavys vairuotojui žodžiu buvo pažadėjęs mokėti taip, kaip nurodyta skelbime – 65 Eur per dieną. Darbuotojas savo reikalavimus iš esmės grindė žodiniu susitarimu su įmonės direktoriaus pavaduotoju, pagal kurį už darbą neva turėjo būti mokamas 65 Eur dydžio dieninis darbo užmokestis, nors nei Darbo sutartis nei kiti darbo teisės dokumentai ir buhalteriniai dokumentai, tokio susitarimo nefiksavo.Darbo ginčų komisija vairuotojui priteisė: 2 899 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio ir dienpinigių – 1 331,95 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 3 610,32 Eur, neatskaičius mokesčių, netesybas; 1 000 Eur neturtinės žalos.

Po mėnesio šį sprendimą transporto įmonė iš Vilniaus apskundė Teismui. Darbdaviui nepavyko įrodyti savo tiesos. Teismas teigė, kad ,,darbdavio reikalavimas priteisti po 65 Eur už kiekvieną komandiruotės dieną, įskaitant poilsio dienas, yra visiškai nelogiškas ir nepagrįstas, nekalbant jau apie tai, kad tokio susitarimo jokiame rašytiniame dokumente nėra“.Įrodymai patvirtina aplinkybes, kad darbuotojas su įmone susitarė, kad jam už kiekvieną dieną, išbūtą komandiruotėje, bus mokama 65 Eur, atskaičius mokesčius, atlyginimo suma, už laikotarpį tarp reisų ir vykstant iki transporto priemonės darbo užmokestis nemokamas. Tai tvirtino ir kiti ten dirbantys vairuotojai. Jie irgi buvo susitarę žodžiu gauti atlygį, kaip buvo nurodyta darbo skelbime, t.y. 65 Eur už dieną.Teismas pagrindė, kad ,,už tinkamą darbo sutarties sudarymą yra atsakingas darbdavys, būtent jis privalo į darbo sutartį įtraukti aiškiai suformuluotas, abiem šalims objektyviai suprantamas ir atitinkančias jų valią, sąlygas“.Jau tapo kasdienybe, kai darbuotojų iš mažiau ekonomiškai išsivysčiusių šalių pažeidžiamumas santykiuose su darbdaviu yra ypač didelis, tokie darbuotojai dėl objektyvių priežasčių – kalbos nežinojimo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nežinojimo, baimės neprarasti turėtų lėšų įsidarbinimui, nebuvimo aukštos kvalifikacijos specialistais – negali dalyvauti lygiavertėse derybose su darbdaviu dėl darbo sutarties sąlygų konkretumo, aiškumo, atitikimo žodžiu sulygtoms sąlygoms. Todėl suprantama, kad tokie darbuotojai nekvestionuoja darbdavio vienašališkai parengtų dokumentų turinio – jie dėl ekonominio pažeidžiamumo yra priversti tikėti darbdavio gera valia.

Nagrinėjamoje byloje, teismo nuomone, darbuotojas pakankamai pagrindė ir žalos padarymo faktą ir dydį, t. y. kad nors paprastai už teisės gauti sulygtą darbo užmokestį negerbimą neturtinė žala nepriteisiama, tokiais atvejais darbuotojo pažeista teisė ginama išieškant delspinigius ir netesybas, tačiau nagrinėjamu atveju darbdavys sukūrė tokią vairuotoją žeminančią sistemą, kad pastarasis negalėjo suprasti už ką ir kiek jam turi būti mokama. Teismas sutiko su darbuotojo argumentu, kad ginčo laikotarpiu nemokant sulygto darbo užmokesčio, vairuotojas jautė neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, jautė bejėgiškumą prieš darbdavį, negalėjo planuoti savo pajamų; atsiskaitymas po reiso ginčo laikotarpiu tapdavo atsakovui ne laiminga akimirka po atlikto darbo, o streso ir pažeminimo šaltiniu. Deja, tai pirmas atvejis, kai tolimųjų reisų vairuotojui priteista moralinė žala. Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga prašo VDI ir Teismo institucijas labiau įsiklausyti į silpnesniosios (darbuotojos) pusės argumentus ir neleisti įmonėms piktnaudžiauti darbuotojų darbo teisės nežinojimu.

Dalinkitės:
Share on facebook
Facebook
Share on email
El. paštu

Skaitykite kitas naujienas