Ką daryti, kad darbo teisės taikymas transporto sektoriuje taptų efektyvesnis?

Didelis noras keisti darbdavių ir darbuotojų darbo santykius Lietuvoje, pasisemti patirties iš Norvegijos profesinių sąjungų ir žinių iš Norvegijos darbo inspekcijos Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso (LPSA) narius paskatino užmegzti stipresnius bendradarbiavimo ryšius ir įgyvendinti projektą „Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas siekiant efektyviau vykdyti darbo teisės įstatymus ir stiprinti kovą su nusikalstama veika, susijusia su darbo santykiais transporto sektoriuje“.

Birželio 30 d. – liepos 1 d., LR Seime buvo suorganizuota tarptautinė konferencija ,,Efektyvesnis darbo teisės taikymas transporto sektoriuje: ko galime pasimokyti iš Norvegijos“.

Konferenciją atidarė daug metų profesinių sąjungų problemomis gyvenęs, ypač palaikantis jų veiklą Seimo narys Tomas Tomilinas. Jis džiaugėsi, vis stiprėjančia profesinių sąjungų veikla Lietuvoje, dėkojo išskirtinio bei didžiausio transporto sektoriaus darbuotojų atstovams, aktyviai veikiančiam Lietuvos profesinių sąjungų Aljansui. Seimo narys pripažino, kad iš valstybės dar trūksta palaikymo darbuotojams  ir pabrėžė, kad į pagalbą darbuotojams bent jau laikinai turi ateiti ir politiniai valdžios įrankiai.

Lietuvos profesinių sąjungų pirmininkas Audrius Cuzanauskas apgailestavo, kad Lietuvoje socialinio teisingumo nėra. Jis teigė, kad darbo kodekso pažeidimų nemažėja, darbuotojai toliau apgaudinėjami, vyrauja žodiniai susitarimai, vyksta didelis vairuotojų išnaudojimas, darbo sąlygos negerėja, darbuotojų nusiskundimai darbdaviais nesiliauja. ,,Daug įmonių net nesumoka minimalaus darbo atlyginimo, nuolat daro išskaitas iš atlyginimų be pagrindimo, taip manipuliuoja darbo migrantais iš trečiųjų šalių. Ar yra normalu, kai darbuotojas savo atlyginimą turi prisiteisti?“- piktinosi A. Cuzanauskas.

LPSA pirmininkas pabrėžė vieną iš problemų, tai NPD taikymas. ,,Tai niša, kuria manipuliuojama darbuotojais, dėl kurios sutaupo įmonės, bet praranda darbuotojas ir valstybė. Rekomenduoju į tai atkreipti dėmesį atsakingoms institucijoms“ – teigė A. Cuzanauskas.

LPSA atstovas dėkojo Valstybinės darbo inspekcijai, kad ši atkreipia dėmesį į profesinių sąjungų siūlymus ir pamažu vykdo pokyčius. Taip pat pasidžiaugė, kad Seimas išgirdo ir darbo santykiuose pagaliau atsisakyta grynųjų pinigų. Pasiūlė atsakingoms institucijoms ne tik aptarinėti problemas, bet ir ryžtingai veikti. ,,Mes turime labai daug surinktos naudingos informacijos, kurią galima panaudoti atliekant tyrimus ir priimant sprendimus“ – siūlė bendradarbiauti A. Cuzanauskas.

Kad pažeidimų transporto sektoriuje daug, patvirtino Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė. 2021 m. daugiausia darbo ginčų transporto sektoriuje: VDI išnagrinėti 10 845 klausimai, pateikti rašytiniuose paklausimuose, 9742 iš jų – darbo teisės, 1103 – darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai. Viso reikalavimuose nustatyta 218 reikalavimų pažeidimų, iš jų: darbo teisės aktų reikalavimų pažeidimų – 46; darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimų – 172.

VDI kanclerio Šarūno Orlavičiaus teigimu, per 2021 metus buvo atlikta apie 650 patikrinimų transporto sektoriuje, iš jų daugiau kaip pusėje įmonių surasta pažeidimų. Daugiausia pažeidimų rasta dėl darbų saugos nesilaikymo. Š. Orlavičius patvirtino, kad iki 2025 metų bus didinamas inspektorių skaičius iki 50, kurie aktyviai tikrins įmones.

Norvegijos darbo inspekcijos atstovas Morten Lien pabrėžė, kad darbo inspekcija glaudžiai bendradarbiauja su profesinėmis sąjungomis konsensuso pagrindu, o bendradarbiaujant svarbiausias yra pasitikėjimas. ,,Jeigu jo nėra, reikia kalbėti kodėl jo nėra ir kaip jį atkurti“ – teigė M. Lien.

Norvegijos atstovas apgailestavo, kad ir jų valstybėje inspekcijų nėra atliekama pakankamai. Per 2021 metus jų buvo atlikta virš 5000.

Norvegijos profesinės sąjungos „Yrkestrafikkforbundet“  atstovas Tor Arne Korsmoe teigė, kad jie palaiko gerus ryšius su vietos darbo inspekcija ir problemas sprendžia kartu. Jie irgi susiduria su įmonių dokumentų klastojimu, ypatingai – darbo sutarčių. ,,Profesinė sąjunga dirba trišaliame formate sprendžiant socialinio dempingo atvejus. Tam labai svarbus tarptautinis bendradarbiavimas, nes visi esame priklausomi vieni nuo kitų. Pasitikėjimas yra svarbus instrumentas bendradarbiaujant. Jei norime išlikti konkurencinėje kovoje, turime žaisti pagal tas pačias taisykles“- pabrėžė Tor Arne Korsmoe.

Pranešimą skaitė 2019 metais įsteigtos Europos darbo agentūros ELA atstovė Airinė Dobužinskienė. Ji pristatė agentūros veiklą, kurios funkcija: padėti valstybės narėms ir Komisijai veiksmingai taikyti ir įgyvendinti ES darbo jėgos judumo teisę ir koordinuoti socialinės apsaugos sistemas Sąjungoje. LPSA džiaugiasi, kad tokia agentūra yra ir tikisi dar didesnio šios agentūros įsitraukimo transporto srityje ir bendradarbiavimo su profesine sąjunga.

Į konferenciją nuotoliu  jungėsi Norvegijos viešųjų kelių administracijos atstovas Stein Inge Stolen. Nuo 2016 metų Viešųjų kelių administracija turi savo atskirą skyrių ir veikia savarankiškai. Kova su nusikalstamumu keliuose yra pagrindinė jų veiklos sritis. Būtent ši tarnyba prisidėjo prie Vlantana Norge bylos.

Migracijos departamento atstovė Jolita Gestautaitė informavo, kad 2022 metais į Lietuvą jau atvyko dirbti 100200 užsieniečių, išduota 49 000 nacionalinių vizų. Daugiausia jų išduota Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams. Tenka apgailestauti, kad ne visi darbdaviai su darbo migrantais elgiasi sąžiningai, dažnai pažeidžiamos jų teisės. Migrantams ne retai tenka teisybės ieškoti profsąjungose ar darbo ginčų komisijose. Atstovė atkreipė dėmesį, kad transporto sektoriaus profesijos yra labiausiai trūkstamos.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausiasis patarėjas Tomas Pilukas ministerijos vardu išskyrė pagrindines užduotis – identifikuoti ir spręsti kelių transporto sektoriui kylančias problemas, gerinti dirbančiųjų darbo sąlygas, didinti sektoriaus konkurencingumą ir eksporto galimybes, stiprinti vežėjų kontrolę ir taip laipsniškai pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuje generavimo bei klimatui ir aplinkai draugiškesnių veiklų plėtojimo. Ministerija pažadėjo mažinti šešėlį kelių transporto sektoriuje.

Nuotoliu į konferenciją jungėsi ir Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas. Jis pristatė problemas, su kuriomis susiduria transporto sektorius. Didžiausios problemos yra mobilumo paketas ir darbuotojų stygius, ypač pasigendama ukrainiečių. Dar viena problema – migrantų įdarbinimo sudėtingumas. Jis siūlo supaprastinti jų įdarbinimą. S. Besagirskas apgailestavo, kad valdžia ne padeda darbdaviams, bet sukuria jiems papildomus iššūkius ir problemas.

Darbo teisės advokatas Dr. Vilius Mačiulaitis apgailestavo, kad Lietuvoje nėra pakankamo teisinio reguliavimo, o problema yra praktinis jo taikymas ir nukrypimai nuo nustatytų darbo laiko normų.

,,Nacionalinės teisės nustatytas reglamentavimas, taikomas darbo laiko apskaitai, transporto sektoriuje yra dar viena rimta problema. Tai operatyvumas, tikslumas, duomenų perkeliamumas, bei „dvigubas“ darbas“ – akcentavo V. Mačiulaitis.

Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkė Rita Kairienė atskleidė įvairias darbdavių manipuliavimo darbuotojais formas ir apgailestavo, kad socialinis dialogas nevyksta nei tarp darbdavių, nei tarp valstybinių institucijų, kad įmonėse nėra kolektyvinių sutarčių, o jeigu jos yra tai jos niekinės.

Diskusijoje Seimo nariai Tomas Tomilinas, Algirdas Sysas, profsąjungų atstovai, teisininkai vienbalsiai pritarė, kad jeigu norime išspręsti problemas, socialinis dialogas tiesiog būtinas. Kas jį turėtų pradėti, nuomonės išsiskyrė.

Ši konferencija atskleidė visus trūkumus transporto sektoriuje ir parodė galimybes kaip juos šalinti. Lietuvos ir Norvegijos profesinių sąjungų, bei darbo inspekcijų bendradarbiavimas didelė viltis būsimiems pokyčiams.

Dalinkitės:
Share on facebook
Facebook
Share on email
El. paštu

Skaitykite kitas naujienas