Siekdami prisidėti sprendžiant susidariusias problemas, mažinant nelegalaus darbo ir kitų darbo teisės pažeidimų apimtis, kuriant darbuotojams saugią, orią ir pagarbią darbo aplinką, Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas suorganizavo diskusiją „Ukrainiečiai Kaune: nuo pabėgėlių iki darbuotojų“ bei „Ukrainiečiai Klaipėdos regione: nuo pabėgėlių iki darbuotojų“. Dalyvauti diskusijose (Klaipėdoje ir Kaune) buvo pakviesti Kauno, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių, Valstybinės darbo inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, SODROS, Migracijos departamento, Užimtumo tarnybos, Darbo ginčų komisijos atstovai, Kauno bei Klaipėdos apygardos prokuratūrų atstovai, VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro ir kitų institucijų, organizacijų atstovai.
LPSA pirmininkas Audrius Cuzanauskas išdėstė problemas, su kuriomis susiduria į Lietuvą bėgę nuo karo ukrainiečiai: tai nelegalus darbas, sveikatos draudimo problemos, sveikatos netekimo ir pensinio amžiaus kompensacijų nebuvimas, neteisėtas sąskaitų areštavimas dalyvaujant darbdaviams, bei prekyba žmonėmis. Profsąjungos atstovas nebijojo ironizuoti situacijos dėl prasto prieinamumo informacijos, kai kurių institucijų (SODROS, Darbo ginčų komisijų ir kt.) paviršutiniško darbo. Vytauto Didžiojo universiteto Viešojo administravimo katedros docentas dr. Remigijus Civinskas pristatė savo tyrimą apie Ukrainiečių integraciją Lietuvoje. ,,Ukrainiečiai susiduria su tokiomis problemos kaip diskriminacija darbo vietoje (jie laikomi pigia darbo jėga), lietuvių kalbos nemokėjimu arba nekokybišku jos mokymu, kompetencijų kėlimu“- akcentavo R. Civinskas. Docentas rekomendavo tą integraciją didinti, pasirūpinti jų šeimomis, nes gali būti, kad dalis liks Lietuvoje ir čia kurs pridėtinę vertę.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus vyriausiasis patarėjas Deivydas Petrulevičius dalinosi patirtais iššūkiais, kai pradėjo plūsti karo pabėgėliai į Klaipėdą. ,,Padėjom susirasti gyvenamuosius būstus, darbus, dalinome paramą, teikėme psichologinę, socialinę ir kitokią pagalbą, padėjome integruotis į visuomenę. Mums labai padėjo nevyriausybinės organizacijos“ – dalinosi D. Petrulevičius.
Konferencijoje Klaipėdoje dalyvavęs Ukrainos Garbės konsulas Klaipėdoje Genius Vygantas patvirtino, kad visos reikalingos tarnybos veikia, tik daugiau yra kalbama nei daroma. Jis teigė, kad pajūrio regione integruotis ukrainiečiams yra sunku, nes darbas ten yra sezoninis. ,,Patiems ukrainiečiams į valstybines institucijas kreiptis yra problematiška, bet jie mielai jungiasi prie draugiškų bendruomenių. Jiems reikia pagalbos mokantis lietuvių kalbos, socializuotis, integruotis į visuomenę“ – pasakojo konsulas. Klaipėdos Valstybinės Darbo inspekcijos atstovė priminė, kad ir patiems ukrainiečiams trūksta atsakomybės. ,,Jie patys turi domėtis ar įdarbinti legaliai ir teisėtai, žinoti kuo skiriasi prieglobstis nuo leidimo gyventi ir kt.“ – tvirtino VDI atstovė. Savivaldybių duomenimis Klaipėdoje yra užsiregistravę apie 7 tūkst. ukrainiečių.
Konferencija suorganizuota Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso kartu su partneriais – VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras, VšĮ „Socialinis architektas“ – įgyvendinant JAV valstybės departamento (U.S. Department of State) remiamą projektą „Strateginė partnerystė: nuo pabėgėlio iki darbuotojo“ (angl. Strategic Partnership ‘From Refugee to Employee’) (Nr. SLH50023GR0016).
