Prekyba žmonėmis – vieni sudėtingiausių ir labiausiai paslėptų nusikaltimų, darantys ilgalaikę žalą ne tik nukentėjusiems asmenims, bet ir visai valstybei. Ši problema tiesiogiai susijusi su šešėline ekonomika, nelegaliu darbu, socialine atskirtimi ir organizuotu nusikalstamumu. Projektas „Ne vieni: pagalba trečiųjų šalių piliečiams, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis“ yra kryptingas atsakas į šiuos iššūkius, siekiant sukurti veiksmingą pagalbos ir prevencijos sistemą nacionaliniu mastu.

Kompleksinė pagalba – nuo krizės iki integracijos

Projekto tikslas – užtikrinti kompleksinę, koordinuotą ir savalaikę pagalbą trečiųjų šalių piliečiams, nukentėjusiems ar galimai nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis Lietuvoje, stiprinant jų integraciją į visuomenę ir darbo rinką bei didinant prekybos žmonėmis prevenciją.

Numatytos veiklos apima visą pagalbos grandinę: individualių pagalbos planų sudarymą ir jų įgyvendinimą, psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą, vertėjavimo paslaugas, palydėjimą į institucijas, tarpininkavimą dėl medicininės pagalbos, dokumentų tvarkymą, pagalbą integruojantis į visuomenę ar darbo rinką, paramą ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu bei nemokamas konsultacijas visą parą veikiančia karštąja linija. Projektas įgyvendinamas visoje Lietuvos teritorijoje, užtikrinant pagalbos prieinamumą nepriklausomai nuo asmens buvimo vietos.

Per trejus projekto įgyvendinimo metus – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2028 m. gruodžio 31 d. – planuojama suteikti pagalbą ne mažiau kaip 180 asmenų, atvykusių iš trečiųjų šalių ir patyrusių ar galimai patyrusių prekybos žmonėmis nusikaltimus.

Reali nauda Lietuvos saugumui ir ekonomikai

Prekyba žmonėmis glaudžiai susijusi su nelegaliu darbu, dokumentų klastojimu, neteisėta migracija bei organizuotu nusikalstamumu. Efektyvi pagalbos sistema leidžia ne tik padėti nukentėjusiems, bet ir prisideda prie nusikalstamų tinklų ardymo, didesnio nusikaltimų išaiškinamumo bei prevencijos.

Tuo pačiu projektas stiprina darbo rinkos skaidrumą. Išnaudojami trečiųjų šalių piliečiai dažniausiai dirba itin pažeidžiamuose sektoriuose – transporte, statybose, žemės ūkyje, paslaugų srityse. Jų integracija į teisėtą darbo rinką padeda mažinti nelegalų užimtumą, stabdo nesąžiningą konkurenciją ir saugo sąžiningai dirbančių darbuotojų interesus. Tai tiesioginė nauda visai Lietuvos darbo rinkai, prisidedanti prie atlyginimų stabilumo ir socialinio teisingumo.

Socialinė sanglauda ir ilgalaikė prevencija

Asmenys, negaunantys pagalbos po patirtų nusikaltimų, dažnai atsiduria socialinės atskirties, benamystės, priklausomybių ar pakartotinio išnaudojimo rizikoje. Projektas „Ne vieni“ orientuotas ne tik į krizių valdymą, bet ir į ilgalaikę integraciją – siekiama, kad žmonės galėtų tapti savarankiškais, visaverčiais visuomenės nariais ir mokesčių mokėtojais.

Svarbi projekto dalis – prevencinės ir informuojamosios veiklos bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas. Tai leidžia laiku atpažinti rizikas, gerinti institucijų tarpusavio koordinavimą ir mažinti naujų prekybos žmonėmis atvejų tikimybę.

Partnerystė – stiprios sistemos pagrindas

Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Dingusių žmonių šeimų paramos centru, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru, Klaipėdos socialinės psichologinės pagalbos centru „Veda vidus“, Lietuvos profesinių sąjungų aljansu bei Lietuvos vežėjų profesine sąjunga. Ši partnerystė leidžia apjungti skirtingas kompetencijas – nuo psichologinės pagalbos iki darbo rinkos ir transporto sektoriaus specifikos išmanymo – ir užtikrinti visapusišką pagalbos modelį.

Investicija į valstybės atsparumą

Bendra projekto vertė – 295 653,77 Eur, iš kurių 266 088,39 Eur sudaro Europos Sąjungos finansavimas. Tai kryptinga investicija į Lietuvos saugumą, socialinę sanglaudą, skaidrią ekonomiką ir žmogaus teisių apsaugą.

Projektas „Ne vieni“ siunčia aiškią žinutę: Lietuva kuria sistemą, kurioje nelieka vietos išnaudojimui, o žmogaus orumas ir teisės tampa realiai ginamomis vertybėmis. Tai ne tik pagalba nukentėjusiesiems – tai ilgalaikė strategija stipresnei, saugesnei ir teisingesnei valstybei.

​

2022-ųjų vasarį prasidėjus karui Ukrainoje ir Rusijai griaunant šios šalies miestus, kelius ir kitą infrastruktūrą, Ukrainos piliečiams teko palikti savo šalį. Lietuva nuo pirmųjų karo dienų palaikė ir rėmė Ukrainą, netrukus po karo pradžios įsigaliojo įsakymas, kuriuo remiantis Ukrainos piliečiams, pasitraukusiems nuo karo ir atvykusiems į Lietuvą, taikytos palengvintos migracijos sąlygos, norintiems gyventi ir dirbti Lietuvoje. Skaičiuojama, kad į Lietuvą atvyko beveik 83 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Daugelis jų įsidarbino Lietuvos įmonėse ir įstaigose, tačiau, užuot radę užuovėją nuo karo žiaurumų, jie čia dažnai atsiduria nesąžiningų darbdavių pinklėse (darbdaviai verčia pasirašyti nekorektiškai parengtas sutartis, nemoka atlyginimų, moka juos pavėluotai arba vokeliuose ir t. t.) ar net tampa prekybos žmonėmis aukomis. 2022 m. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, apie 21 proc. nelegaliai dirbančių asmenų yra ukrainiečiai. Spręsti šias problemas ir keisti situaciją ryžosi trys bendram projektui suvienijusios, skirtingose srityse su pabėgėliais iš Ukrainos aktyviai dirbančios organizacijos.

Projekto tikslas – užtikrinti orias darbo sąlygas Ukrainos pabėgėliams, apsaugoti juos nuo išnaudojimo ir motyvuoti pažeidžiamiausias pabėgėlių grupes integruotis į darbo rinką ir visuomenę. Šio tikslo siekiama konsultuojant, atstovaujant, organizuojant ir vedant mokymus Ukrainos pabėgėliams, patekusiems į sudėtingas situacijas.

Siekiant suteikti Ukrainos pabėgėliams visapusišką, skirtingus jų poreikius ir individualias situacijas atitinkančią pagalbą, projekto vykdytojas ir partneriai paskirstė ir projekte įgyvendina skirtingas veiklas.

 Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas, kasdieniame darbe nuolat susiduriantis su opiausiomis ir sparčiai plintančiomis Ukrainos pabėgėlių darbo rinkoje problemomis, tokiomis kaip nelegalus darbas, neteisėtas nedraudiminių laikotarpių deklaravimas, nemokamas arba dalinai mokamas atlyginimas, darbo laiko reglamento nepaisymas, mobingas ir kiti darbuotojų teisių pažeidimai, teikia konsultacijas ir atstovauja projekto tikslinės grupės interesams šioje srityje.

VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) pagalbos linija kasdien sulaukia skambučių dėl Ukrainos karo pabėgėlių išnaudojimo, tam tikrais atvejais primenantį prekybą žmonėmis – nesudaromos darbo sutartys, darbdavys nuolat įžeidinėja, žemina, grasina atleisti ir t. t. Daugėja atvejų, kai bandoma įtikinti ukrainietes merginas užsiimti prostitucija ir nelegaliu darbu. Įgyvendinant projektą KOPŽI specialistai teikia individualias konsultacijas ir grupinius mokymus išnaudojamiems ar galimai išnaudojamiems Ukrainos karo pabėgėliams, atlikdami poreikių vertinimą, nustatydami asmens stipriąsias ir silpnąsias puses, įvertindami rizikas aplinkoje, rengdami asmeninius pagalbos planus.

VšĮ „Socialinis architektas“ atkreipia dėmesį į pabėgėlių ukrainiečių situaciją dėl galinčio išsivystyti potrauminio streso sutrikimo (68–82 proc. tikimybė). Karo pabėgėliai išgyvena daug įtemptų situacijų, kai rizikuodami savo gyvybėmis bėga nuo karo, smurto, terorizmo, politinio persekiojimo ir skurdo. Neišspręstos emocinės problemos didina savižudybių, alkoholizmo, kitų priklausomybių riziką, tampa sudėtinga ar net neįmanoma integruotis į darbo rinką ir visuomenę, didėja tikimybė tapti prekybos žmonėmis aukomis. Įgyvendinant projektą VšĮ „Socialinis architektas“ teikia motyvacines ir integracijos paslaugas (mokymus ir konsultacijas), ugdo pažeidžiamiausias grupes, taip pat padeda suvaldyti emocines psichologines krizes ir galimus jų padarinius. 

Projekto trukmė: 2023.10.02 – 2024.09.30
Projektą remia: JAV valstybės departamentas (U.S. Department of State)
Paramos suma: 174,4 tūkst. USD.

​

Programos tikslas – sustiprinti trišalį darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų ir valdžios institucijų bendradarbiavimą, skatinant oraus darbo principus. Programa sieksime plėtoti ilgalaikį dvišalį Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimą darbo įstatymų vykdymo ir kovos su nusikaltimais darbe. Norvegija turi tvirtas trišalių konsultacijų tradicijas, todėl jie projekto metu dalinsis gerąja patirtimi su Lietuvos projekto partneriais.

Šio projekto tikslas:
1) perimti Norvegijos patirtį, susijusią su sąžiningomis ir oriomis darbo sąlygomis, kad būtų galima sėkmingiau įgyvendinti oraus darbo darbotvarkę Lietuvos transporto sektoriuje;
2) sukurti valstybinių institucijų ir privataus sektoriaus suinteresuotų subjektų, dirbančių socialinio dialogo srityje, bendradarbiavimo tinklą.

Projekte dalyvaujančios organizacijos:

• Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas
• VšĮ „Socialinis architektas“
• Vilniaus pramonės ir verslo asociacija
• Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija
• Norvegijos valstybinė darbo inspekcija
• Norvegijos profesinė sąjunga
• Norvegijos Viešųjų kelių administracija
• Lietuvos transporto saugos administracija