Darbo ginčų komisija informuoja, kad darbo ginčų nagrinėjimo transporto sektoriuje stipriai daugėja. 2020 m. išnagrinėta 1159 prašymai, kuriuose buvo iškelti 2316 reikalavimai, iš jų: dėl darbo užmokesčio – 1783 (77 proc. nuo visų); dėl darbo sutarties sąlygų – 33; dėl darbo ir poilsio laiko – 25; dėl turtinės žalos atlyginimo – 198; dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu – 84; dėl baudos už DGK sprendimo nevykdymą – 40; dėl neturtinės žalos atlyginimo – 32 ir kt.
Skaičiai jau dabar atrodo dideli. Bet niekas nesigilina, kiek darbuotojų dirba nežinodami, kad įmonėse yra pažeidimai. Įsivaizduokite, į DGK kreipiasi vairuotojas iš didelės transporto įmonės, kur dirba dar keli šimtai tokių darbuotojų. Tie dirbantys darbuotojai nežino, kiek dienpinigių jiems iš tikrųjų priklauso, kas už juos pasirašo jų komandiruočių įsakymus, kurių kai kurie vairuotojai net nemato ir kt.
Jei vienas iš įmonės kreipėsi dėl esamų pažeidimų, tikėtina, kad patikrinus kitus dirbančius toje įmonėje, pažeidimų bus rasta ir pas juos. Dauguma darbuotojų pasirašę darbo sutartis lietuvių ar kita jiems nesuprantama kalba, dažnai nežino ką pasirašo ir kas jiems priklauso, nes nežino Lietuvos darbo teisės.
Teiginys, kad nesupranti dokumentų – nepasirašyk – yra ydingas. Reikia žinoti ir suprasti, ko negalima pasirašyti. Net Lietuvos piliečiai nežino, kad už „priverstinį“ išėjimą neapmokamų atostogų neskaičiuojamas darbo stažas. Išėjus nemokamu atostogų atsisakoma socialinių išmokų ir bet kokio draudimo. Be to, jeigu neapmokamos atostogos tęsis kelis mėnesius, dar reikės ir pačiam primokėti už privalomą sveikatos draudimą. Remiantis Sodros statistika 4-6 mėnesiai neapmokamų atostogų yra standartas Lietuvos transporto įmonėse.
Išnagrinėjus reikalavimus, priimti 2316 sprendimai: 558 – reikalavimą patenkinti arba tenkinti iš dalies (24 proc.). Tai manipuliavimas statistika, kai suplakama du iš pirmo žvilgsnio teigiami sprendimai, tačiau visiškai skirtingi – pvz: reikalavimas buvo 2000 eurų, o priteista 38 eurai ir statistikoje žymima, kad iš dalies tenkinta. Statistika atrodo neatrodo gerai, kai vos ketvirtadalis teigiamų sprendimų per metus.
781 prašymai atmesti (34 proc.); 321 – nutraukti bylą, patvirtinus taikos sutartį (14 proc.); 181 – nutraukti bylą, ieškovui atsisakius visų reikalavimų posėdžio metu arba iki posėdžio (8 proc.); 252 – atsisakyti dėl praleisto kreipimosi į DGK termino (10 proc.).
Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga pastebi, kad daug bylų vertinamos kaip nepagrįstos ir tiesiog atmetamos, nors argumentai būna tikrai svarūs. Pvz., yra priskaičiuotas įsiskolinimas darbuotojui, tačiau UAB ,,Vlantana“ pateikia kasos išlaidų orderius (pinigai išmokėti grynais iš kasos) su data, kuri rodo, kad vairuotojo net nebuvo Europos sąjungoje – Darbo ginčų komisijos sprendimu byla atmetama kaip nepagrįsta, nes parašai kaip ir yra.
DGK posėdžių metu akcentuoja, kad jų tikslas yra Taikos sutartis, t. y. sutaikyti darbuotoją su darbdaviu. Bet labai retu atveju darbdavys sutinka sumokėti bent pusę išieškotinos sumos. DGK ieškovui dažnai pati siūlo sutikti su darbdavio siūloma suma, teigdama, kad bylinėjimosi išlaidos Teisme bus didesnės. Kad ir kokią Taikos sutartį pasirašytų, visada nukenčia darbuotojas.
Į DGK dažniausiai buvo kreipiamasi dėl darbo užmokesčio išieškojimo. DGK didžiąją dalį užima darbuotojų prašymai – net 87 proc.
VDI patikrinimų duomenimis, vis dažniau nelegalų darbą transporto sektoriuje keičia nedeklaruoto darbo formos: nežymimas dirbtas darbo laikas, neapskaitomas viršvalandinis ir naktinis darbas, darbai organizuojami poilsio dienomis, neįforminant to nustatyta tvarka, nesilaikoma darbo ir poilsio laiko reikalavimų, netinkamai įforminamos darbo sutarties sąlygos, darbuotojai galimai tariamai išleidžiami jų prašymu nemokamų atostogų, tuo pačiu neapmokama darbuotojui už darbą bei nesumokami nustatyti mokesčiai.
