Pirmiausia, turite paklausyti įrašo:
Nepaisant ,,Linavos“ puolimo ir užsakytų straipsnių prieš ,,trukdančias dirbti“ profsąjungas, LPSA ir LVPS toliau dirba savo darbą. Vairuotojai kasdieną kreipiasi į mus, kad padėtume jiems atgauti jų uždirbtą atlyginimą bei apgintume jų teises. Taip pat nuolat sulaukiame darbuotojų skundų, kad jiems negrąžinamos išlaidos, kurias kelionėje išleidžia darbo reikmėms, tokioms kaip automobilio remontas, kelių mokesčiai ir baudos dėl darbdavio kaltės. Pastarieji atvejai ypač populiarūs – „tu tik greičiau važiuok, viršyk darbo laiką, nes svarbus krovinys ir dideli pinigai, jeigu kas – įmonė baudą sumokės – tu tik lėk!“ Tai pasako vadybininkas žodžiu, o po to vairuotojui tenka aiškintis, kodėl vykdė kitų įmonės darbuotojų paliepimus.
Darbdavys išmaniojo tachografo (transporto valdymo sistemos) pagalba žino metro tikslumu vilkiko judėjimą: kur transporto priemonė važiuoja, kokia jos būsena, kiek degalų sunaudojo, kas ją vairavo, kokiu greičiu važiavo, kur buvo sustojusi ir kt. Vilkiko sistema fiksuoja net į kurią pusė yra pasukamas vairas, nes įvykus autoįvykiui galima tiksliai nustatyti kas kaltas. Tad vairuotojo kelionės žingsnius darbdavys mato kaip ant delno. Dažnai kelionės metu nutinka neprognozuojamų dalykų: tai lemputė perdega, tai padangą reikia keisti, tai aušinimo skysčio ar alyvos prireikia.
Dažnai vairuotojas už nenumatytus pirkinius susimoka pats arba įmonė perveda vairuotojui į banko sąskaitą, pavedime nurodydama: „ už komandiruotės išlaidas; dienpinigiai; avansas ir t.t.“. Tačiau sąmoningai nenurodo tikslios paskirties (už serviso paslaugas) taip vairuotojas pakliūva į spąstus. Deja, tokia yra schema, kuri naudoja transporto įmonės Lietuvoje. Grįžęs iš kelionės, darbuotojas visus čekius ir sąskaitas faktūras atiduoda darbdaviui. Jeigu darbuotojas apmokėjo padangos keitimą, serviso paslaugas iš savų pinigų, o ne iš įmonės pervestų, tai jis tikisi, kad jam tie pinigai bus grąžinti. Bet deja, labai dažnai jis tų pinigų neatgauna.
Be to, įmonė pervestas lėšas, kurių nenurodė tikslios paskirties, Darbo ginčų komisijai pateikia, kaip vykdytą atsiskaitymą su darbuotoju ir jeigu tu neturi sąskaitos faktūros ar čekio su vertimu į lietuvių kalbą – esi pats kaltas. Darbo ginčų komisija toliau nesigilina, tad darbuotojas lieka ,,apvogtas“.
Paprastai darbuotojas paklausia vieną kartą, kitą, o paskui prašyti nedrįsta, bet tiksi pinigus iš darbdavio atgauti… Ir kai jis išeidamas iš darbo bando prisiteisti tas išlaidas, sužino, kad darbdavys tų dokumentų jau neva neturi. O Darbo ginčų komisija prašo įrodyti, kad vairuotojas dokumentus atidavė. Kyla klausimas, kur tie čekiai pasiklysta ir ar jie pasiklysta?! Ar jie buhalterijoje sąmoningai pradanginami, ar netyčia į popieriaus smulkinimo aparatus patenka? Kaip darbuotojas Darbo ginčų komisijai gali įrodyti, kad atidavė pirkimus įrodančius dokumentus? Užtenka darbdavio advokatui pasakyti, kad dokumentų nėra ir DKG priima sprendimą, kad dokumentai neatiduoti. Vairuotojas gali įrodyti tik tada, jeigu jis tuos dokumentus nufotografavo prieš atiduodant, tiksliau turėjo filmuoti atiduodamas, kad tikrai įrodytų. Bet jei ne – lieka pats kaltas. Ir neužtenka banko sąskaitos išrašo, nors sąskaitoje faktūroje matosi serviso paslaugos; padangų keitimas ar pirkimas.
Štai tokie Lietuvos transporto sektoriuje darbdavio ir darbuotojo santykiai. Reiškia, prieš atiduodant dokumentus, darbuotojas turi surašyti lydraštį, jame išvardinti kokius dokumentus atiduoda ir pasirašyti, kad gavo – turi atsakingas asmuo, kuriam jie buvo perduoti. Ar galime įsivaizduoti tokius darbo santykius transporto įmonėje? Ar Jūs įsivaizduojate ukrainietį ar tadžiką rašantį lydraštį lietuvių kalba ir laukiantį vadovo parašo, patvirtinančio, kad šis gavo dokumentus?
Tokių atvejų labai daug. Profesinė sąjunga norėdama padėti vairuotojams, skambina į kitų šalių servisus ir prašo patvirtinimų, kad tikrai buvo atliekamos tam tikros paslaugos. Vertimų biuruose užsakomi vertimai į lietuvių kalbą, mat kita kalba dokumentai DGK nėra vertinami ir priimami. Užsieniečiai labai stebisi tokiais santykiais mūsų įmonėse.
Kitas atvejis, kai vairuotojas gavo baudą Skandinavijoje dėl darbdavio kaltės, nes krovinys buvo ,,be grandinių“. Darbdavys net nesistengė suprasti, kas baudos lape surašyta. Advokatė teigia, kad čia darbuotojo reikalas ir ji neturi reikalo baudos informacijos išsiversti į lietuvių kalbą, kad sužinotų kas parašyta baudos lape. Kam save apsunkinti? Rezultatas tas, kad baudą susimokėjo pats vairuotojas, nors, kad jis į reisą išvyko ,,be grandinių“ žinojo įmonės vadybininkas ir tai patvirtino raštu. Matome, kad įmonėje dešinė nežino ką daro kairė. O kenčia tas, kuris negali apsiginti – darbo migrantas …
Bus daugiau….
