Vien tik Lietuvos transporto sektoriuje dirba 89 proc. darbo migrantų iš trečiųjų šalių. Tam, kad valstybė galėtų kontroliuoti šių darbuotojų skaičių, įvedė kvotas, kurių darbdaviai privalės laikytis.
Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo kvotos trūkstamų profesijų darbuotojams iš trečiųjų šalių. Kvota pradėta taikyti užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, įtrauktą į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis.
2021 metais kvota supaprastinta tvarka leis įdarbinti 32 200 užsieniečius:
paslaugų srityje – 11 600;
pramonės srityje – 9 500;
statybos srityje – 9 100;
žemės ūkyje – 2 000.
Mūsų darbo rinkoje leidimus dirbti užsieniečiams, ne Europos Sąjungos šalių piliečiams, pakeitė trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašas. Užsieniečiams, kurie turi Lietuvoje trūkstamą profesiją, nereikia įsigyti leidimo dirbti – jiems taikomos paprastesnės įdarbinimo sąlygos.
„Sodrai“ pateikti darbdavių pranešimai rodo, kad absoliuti dauguma darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinami paslaugų (tolimųjų reisų vairuotojai), pramonės (laivų statyba) ir statybos sektoriuose. Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo 2020 m. sausio pradžios iki spalio pabaigos įdarbinti 5523 darbuotojai (vairuotojai) paslaugų sektoriuje, 1712 – statybos sektoriuje, 489 – pramonės sektoriuje.
SADM informuoja, kad išnaudojus kvotą, bus galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau bus taikoma bendra Užsieniečių įstatyme nustatyta tvarka, t. y. atlikus darbo rinkos testą ir nustačius, kad į tą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečio, reikės gauti leidimą dirbti, arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams.
Migracijos departamentas prognozuoja, kad kvotos yra pernelyg mažos ir baigsis jau po pusmečio. Darbdaviai baiminasi, kad nebus kuo pakeisti baltarusių ar ukrainiečių transporto, statybų bei kituose sektoriuose. Iš viso pagal kvotas leidžiama įdarbinti 32 200 trečiųjų šalių piliečių.
Kvotas darbuotojams iš trečiųjų šalių įvedė buvusi valdžia. Viena iš iniciatorių Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tuometinė viceministrė E. Radišauskienė gynė kvotų idėją – jos buvo įvestos todėl, kad darbdaviai dažnai negalėdavo pasakyti, kur yra jų kviesti užsieniečiai. Todėl kvotos įvestos tam, kad būtų aišku, kiek reikia užsieniečių darbuotojų.
Iš visų trūkstamų profesijų, kurių vietas užima užsieniečiai, daugiau nei pusė yra vairuotojai. SADM kartą metuose turi teisę tą skaičių peržiūrėti ir jį padidinti, sako Migracijos departamento vadovė E. Gudzinskaitė. Tačiau kai kvotos bus išnaudotos, darbdavys turės kreiptis į Užimtumo tarnybą ir užregistruoti darbo vietą. Jei į ją neatsiras lietuvis, tik tada galės būti įdarbintas užsienietis.
Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas pritaria kvotoms, kurios padės reguliuoti darbo migrantų skaičių dirbti mūsų valstybėje. Nepaisant to, šis skaičius vis tiek yra didelis. Mes matome problemą, kad valstybė dar vis nesugeba pasirūpinti atvykstančiais darbuotojais. Atvykėliams trūksta informacijos, jie neturi galimybės paslaugų gauti internetu, nes net Migracijos interneto puslapis tik lietuvių ir anglų kalbomis, nors trečiųjų šalių migrantai daugiausia rusakalbiai.
Jei mūsų vyriausybė leidžia migrantams dirbti Lietuvoje, ji turi pasirūpinti šių darbuotojų visapusišku saugumu, padėti jiems gauti kokybiškas teisines ir socialines paslaugas.
Šiuo metu daugiausia darbo migrantų iš trečiųjų šalių dirba transporto sektoriuje tolimųjų reisų vairuotojais. Daug iš jų yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariai. Todėl ši profsąjunga žino kaip jiems yra sudėtinga dirbti mūsų valstybėje. Dirbti sunku, nes jie įsidarbindami pasirašo darbo sutartis lietuvių ir rusų kalba, tačiau darbuotojai nežino Lietuvos įstatymų. Todėl darbdaviams labai lengva tokiais darbuotojai manipuliuoti.
Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad darbo ginčų per 2020 metus gavo 10 000 prašymų išnagrinėti skundus dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo. Transporto sektorius taip pat neatsilieka: 2020 m. išnagrinėta 1159 prašymai, kuriuose buvo iškelti 2316 reikalavimai, iš jų: dėl darbo užmokesčio – 1783 (77 proc. nuo visų); dėl darbo sutarties sąlygų – 33; dėl darbo ir poilsio laiko – 25; dėl turtinės žalos atlyginimo – 198; dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu – 84; dėl baudos už DGK sprendimo nevykdymą – 40; dėl neturtinės žalos atlyginimo – 32 ir kt.
