Dienpinigių tema nuolat persekioja transporto sektorių. Ir kai kurie darbdaviai jau pamiršo, kas yra tie dienpinigiai ir kodėl jie mokami.Tad primename, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Taigi, dienpinigių mokėjimas yra siejamas su padidėjusiomis darbuotojo išlaidomis, atsirandančiomis dėl išvykimo iš nuolatinės darbo vietos į komandiruotės vietą, todėl, nustatant dienpinigių mažinimo kriterijus, darbdavys turėtų atsižvelgti į dienpinigių tikslą, t. y. kriterijai turėtų būti susiję su komandiruotės sąlygomis, lemiančiomis mažesnes darbuotojo išlaidas komandiruotės metu.
Visai neseniai Darbo Taryba Seime intensyviai nagrinėjo dienpinigių ,,keliamas“ problemas. VDI vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė priminė, kad transporto sektoriaus problema – darbo apmokėjimas ir, kad šiai dienai didžiausia dalis darbo užmokesčio mokama dienpinigiais.O kad tie dienpinigiai darbuotojams būtų mokami kuo mažesni, kai kurie verslo atstovai siūlo iš jų net išieškoti žalas. Čia prilygtų kai darbo metu nusiperki pietus, juos suvalgai ir jei po pietų važiuojant įbrėži automobilio dureles, tuos pietus, kuriuos suvalgei turi grąžinti darbdaviui.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas sako, kad mokestinė sistema apskritai Lietuvoje yra bloga ir ją reiktų lyginti ne su Latvija ar Estija, bet su Lenkija. Tada sistema būtų verslui naudingesnė. Tam pritarė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Vidmantas Pelėda.Jis kalbėjo, kad negalima didinti apskritai jokių įkainių ir mokesčių, nes vežėjai ir taip konkuruoja su Lenkija. Pasirodo, čia ir yra didžiausias šio verslo sektoriaus skausmas. V. Pelėda ir vėl grąsino, kad verslas trauksis iš Lietuvos. Priminė, kad jau antri metai atlyginimai pervedami į sąskaitas (grynais matyt buvo patogiau). Dabar galima suprasti, kad atlyginimų mokėjimas pavedimu jau yra verslui nuostolis? Verslininkai dar kartą pabrėžė, kad jei vėl vyriausybė nesiims atitinkamų žingsnių, vėl bus skatinamas šešėlis bei bėgimas į kitas valstybes.
Verslininkas Artūras Telmentas siūlė paskaičiuoti, kokią naudą turės valstybė ir kokią naudą turės verslas. Anot jo yra tam skirtos tarnybos. Paminėjo, kad Lietuvos transporto sektorius sumažėjo 4 proc., o Lenkijos transporto sektorius padidėjo 8 proc. Darbdavių atstovas priminė, kad transporto sektoriuje 80-90 proc. darbuotojų sudaro ne Lietuvos piliečiai, todėl, jo nuomone, tie žmonės nesinaudos socialinėmis garantijomis. Agnė Margevičiūtė, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso atstovė, kalbėjo, kad keičiant poįstatyminį teisės aktą, keisis ir apmokestinimas. Kalbėjo, kad taip didės mokestinė našta. Jai irgi iškilo klausimas, kas naudosis socialiniais mokesčiais, juk 80-90 proc. šio sektoriaus darbuotojų ne Lietuvos piliečiai. Povilas Drižas priminė, jog kalbama ne vien apie darbo ginčus, bet ir apie ekonomiką. Jis paminėjo, kad 6 500 vilkikų iškeliavo į Lenkiją. Ar tai galima suprasti kaip grasinimą? Ir niekaip nesuprantame, kodėl, anot jo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų džiaugtis, kad mažėja trečiųjų šalių piliečių? Kitas klausimas – ar tikrai jų mažėja, kai kvotų kiekis tik didėja?
Verslininko Sigito Žiliaus nuomonė visai nuginklavo. Jis teigė, kad 90 proc. vairuotojų užsieniečiai ir mūsų socialine sistema nesinaudos. Nesinaudos ar tokios galimybės nenori suteikti darbdaviai?
Artūras Telmentas priminė, kad, ,,trečiųjų šalių piliečiai socialinėmis garantijomis nesinaudoja ir, kad tai pasipinigavimas iš valstybės pusės. Paminėjo, kad anksčiau būdavo trys vairuotojai ir jie keitėsi.“ Štai toks Lietuvos darbdavių požiūris į darbuotojus iš trečiųjų šalių. Mūsų transporto sektoriaus darbdaviai įsitikinę, kad socialinės garantijos jiems tiesiog nereikalingos. Vienas žinomas ponas ne veltui turbūt juos pavadino ,,šluotkočiais“. Iki ko nusiritome???
Primename, kad užsieniečiai iš trečiųjų šalių, teisėtai dirbantys Lietuvoje, įgauna teisę į visas socialines garantijas, kurios priklauso ir Lietuvos piliečiams. Valstybinio socialinio draudimo sistema Lietuvoje pagrįsta solidarumo principu. Dirbantys asmenys kiekvieną mėnesį moka mokesčius nuo savo atlyginimo. Kai asmuo suserga, išeina į pensiją ar pan., gauna socialines išmokas. Dirbdamas pagal darbo sutartį, kiekvienas asmuo nuo gaunamo atlyginimo moka mokesčius. Asmuo, mokėdamas mokesčius, turi teisę gauti ligos, motinystės ar tėvystės pašalpas.
Straipsnis parašytas vadovaujantis posėdžio protokolu. Visą dokumentą rasite:https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/veiklos-sritys/darbas/partneryste/Trisal-taryb-medziaga/2023%2001%2011%20vairuot%20darb%20gr%20protokol%2001%2017%20final-s0118.pdf?fbclid=IwAR0yEE88ND63N3U3VyfoK2s-LweNFpERfCBfabtD1hyescnuQ3IwM3HRYGU
