Pagaliau po trijų metų bylinėjimosi Lietuvos teismuose Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas (LPSA) gali džiaugtis laimėjęs vieną reikšmingesnių bylų dėl kabotažo, kuri įeis į teismų praktikos istoriją.
Kabotažo atvejų Lietuvos teismų praktikoje nebuvo
Svarbu paminėti, kad dar 2018 m. Europos Sąjunga priėmė direktyvą dėl kabotažo, kuria siekiama užtikrinti laisvę teikti paslaugas teisingomis sąlygomis. Ištrauka iš direktyvos aiškina, jog: „(…) direktyva norima užtikrinti, kad komandiruotų darbuotojų darbo sąlygos būtų kuo labiau panašios į tų darbuotojų, kurie dirba priimančioje valstybėje narėje įsisteigusiose įmonėse, darbo sąlygas ir atitinkamai didesnę komandiruotų darbuotojų apsaugą šioje valstybėje narėje“.
Tai rodo, kad pati ES įpareigoja visas be išimties transporto įmones laikytis šio reikalavimo, užtikrinti, kad komandiruotiems darbuotojams į užsienio šalis ir vykdantiems vidinius pervežimus, būtų mokamas tos šalies vidutinis atlyginimas bei taikomos kitos garantijos. Deja, bet Aljansą pasiekia vis daugiau tokio reguliavimo nepaisymo skundų. O pradėjus išsamiau gilintis į konkretų kabotažo ignoravimo atvejį, susidurta su tuo, jog Lietuvos teismuose tokie skundai dar nebuvo nagrinėti, o teismo praktikos, kuria būtų galima remtis, tiesiog nėra.
Nesilaikė ES direktyvų
Dar 2019 m. pabaigoje į Aljansą kreipėsi Baltarusijos pilietis S. B., dirbęs vairuotoju vienoje iš Lietuvos transporto įmonių. Vyras tvirtino, kad įmonė apgaudinėja vairuotoją taikydama neteisingus įkainius jam dirbant užsienio šalyse, be to, nesąžiningai apskaičiavo komandiruotpinigius keliaujant į/iš darbo vietą. Profesinei sąjungai pradėjus nagrinėti užsieniečio skundą, paaiškėjo, jog transporto įmonė visiškai nepaisė kabotažui taikomų ES direktyvų. Tai vėliau, galutiniame sprendime patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas. O tai reiškia, kad vairuotojas, dirbęs užsienyje ir atlikęs vidinius pervežimus, gaudavo ženkliai mažesnį atlygį nei jam priklausė.
Vengė pateikti dokumentus
Ginčui pasiekus teismą transporto įmonė niekaip nenorėjo sutikti, kad S. B. atliko vidinius pervežimus kitoje ES valstybėje narėje, tvirtino, kad kabotažo jis nevykdė iš viso. Be to, atkakliai stengtasi įrodyti, kad užsieniečio darbas labiau susijęs su Lietuva nei kitomis ES šalimis, nors iš viso S. B. ES šalyse praleido daugiau nei 243 dienas per pusantrų metų. Įdomu yra tai, jog Vilniaus apygardos teismas, grąžindamas bylą pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad vis dėlto užsieniečio atlikti pervežimai galėjo būti laikomi kabotažo operacijomis. O tam įrodyti buvo būtini įmonės dokumentai: pervežimo sutartys, CMR važtaraščiai, GPS duomenys.
Tik per teismą įpareigojus transporto įmonę pateikti visus reikalingus dokumentus, vis dėlto paaiškėjo, kad CMR važtaraščių išrašų įrodyti kabotažo operacijoms neužteks. Jie nėra tiek informatyvūs, kad leistų nustatyti vykdytų operacijų ir dirbto laiko. Taigi teismui pareikalavus iš įmonės pateikti ir GPS duomenis, iš įmonės gautas atsakymas, kad duomenys iš serverių buvo negrįžtamai ištrinti, kaip ir ištrintos atsarginės kopijos. Keisčiausia tai, kad teismas šiose aplinkybėse neįžvelgė jokio tyčinio duomenų slėpimo.
Galiausiai teismas patvirtino, kad vairuotojas visgi atliko kabotažo operaciją. O tai reiškia, kad darbuotojui turėjo būti priskaičiuotas Prancūzijoje taikomas darbo užmokestis.
Visos šios aplinkybės tik parodo, koks sudėtingas darbas teko Aljansui, kuris pirmasis bandė įrodyti, kaip turėtų būti taikomos ES direktyvos dėl tokių pervežimų bei kad jų privalu laikytis visoms transporto įmonėms.
Laimėta byla suformuos naują teismų praktiką
Nors kitoms kabotažo operacijoms įrodyti duomenų pritrūko (dėl įmonės vengimo pateikti dokumentus), svarbiausia šioje byloje buvo tai, kad Aljansui visgi pavyko teisme įrodyti patį kabotažo fakto buvimą. Tai ne tik suformuos naują praktiką teismuose, bet ir padės lengviau nagrinėti panašias bylas ir skundus. Šioje byloje tai yra didžiausias laimėjimas, kurį pavyko pasiekti atkakliu duomenų rinkimu, analize ir komandiniu darbu.
