Paskutiniu metu žmonės nevengia kalbėti apie patiriamą darbe psichologinį smurtą, kurį psichologai vadina mobingu.
Darbe praleidžiame labai daug laiko, o kolegos tampa kasdieniais darbo palydovais, su jais tariamės, bendradarbiaujame, leidžiame laiką pietų metu, gal net įsileidžiame juos savo į asmeninį gyvenimą. Tada prasideda apkalbos, pavydas, intrigos ir kiti nemalonūs nuotykiai darbe. Labai dažnai bendradarbiai laikosi netinkamos taktikos – stengiasi negirdėti, nematyti, nereaguoti į apie kolegą skleidžiamus šmeižtus. Nors apginti, užtarti kolegą ir demaskuoti intrigų kurstytoją turėtų būti kiekvieno pareiga.
Daugelis viešojo ir privataus sektoriaus įmonių ir įstaigų pabrėžia darbuotojų svarbą, jų įtraukimą į veiklos procesus, pavaldinių arba bendradarbių puolimas, terorizavimas vis dar opi problema. Negrįžtamą neigiamą poveikį sveikatai turintis ilgalaikis stresas darbe dažną priveda prie priklausomybės alkoholiui ar kitoms psichotropinėms medžiagoms ar net savižudybės.
Mobingas darbe yra ilgalaikis psichologinis teroras, kai grupė darbuotojų izoliuoja vieną asmenį nuo darbo aplinkai būdingų socialinių procesų, neleidžia jam tinkamai atlikti savo funkcijų, naudoja psichologinį smurtą, priekabiauja. Pirmiausia šis reiškinys pastebėtas tarp gyvūnų, todėl ir egzistuoja tokie pasakymai kaip „juoda avis“ ar „balta varna“, o žmonių pasaulyje yra neišvengiamas visur, kur reikalingas kasdienis dalyvavimas kolektyvinėje veikloje.
Nuo mobingo dažniausiai kenčia aukštesnę kompetenciją turintys darbuotojai, kurių talentas ir nuoširdus darbas kelia pavojų nemotyvuotiems kolektyvo nariams.
Priekabiautojas dažniausiai yra vienas, tačiau aktyviai įsitraukę šalininkai padaro situaciją nepakenčiamą ir sukuria aukai visapusiškai priešišką aplinką. Mobingas darbe pasireiškia keliais būdais:
- vadovas, siekdamas įtvirtinti savo lyderio poziciją ir parodyti viršenybę, menkina žemesnio rango darbuotojo orumą tokiu būdu bandydamas savo pusėn palenkti kitus jam atskaitingus asmenis;
- darbuotojai gali nusitaikyti į savo vadovą ir atsisakyti atlikti užduotis, skleisti gandus, rodyti nepagarbą.
Tai, kas prasideda nuo nepastebimų apkalbų, vėliau gali peraugti į naujo lygio patyčias – aukos pasiekimai nuolatos sumenkinami, o klaidos tik dar labiau išryškinamos, asmuo ignoruojamas, nėra kviečiamas į pasitarimus, šventes ar komandos pietus, jo nuomonė atmetama ir aštriai kritikuojama, darbo vietoje jį lydi pašaipūs žvilgsniai bei komentarai, užduotys paskiriamos iš anksto žinant, kad darbuotojas negalės jų įvykdyti.
Psichologinis spaudimas kartais gali būti lydimas ir fizinio smurto. Šių veiksmų visuma žeidžia diskriminuojamo darbuotojo orumą, priverčia abejoti savo gebėjimais, sukelia įtampą ir užkerta kelią sklandžiam pareigų vykdymui, todėl gali sugriauti karjerą. Nustojama mėgautis darbu, gali išsivystyti panikos, miego ar mitybos sutrikimai, depresija, tokie psichosomatiniai sveikatos sutrikimai kaip skrandžio, galvos skausmai. Tokia savijauta neigiamai atsiliepia ir asmeniniam darbuotojų gyvenimui.
Mobingo žala organizacijoms
Mobingą naudojančių žmonių tikslas yra palaužti nepatikusį kolegą, galimai priversti jį išeiti iš darbo. Darbuotojai taikiniais tampa ne tik dėl savo kompetencijos, potencialo ir kūrybiškumo – dažnai tam įtakos turi lytis, rasė, tautybė, socialinė padėtis ir kiti Lygių galimybių Įstatymo bei Darbo kodekso saugomi pagrindai. Vadinasi, mobingas prisideda prie įvairovės mažinimo darbovietėje.
Dėl mobingo organizacijos gali prarasti talentingus žmones, galėjusius pasiūlyti daugiau idėjų, skirtingų požiūrio taškų, problemų sprendimo būdų. Mažėjant kolektyvo įvairovei, organizacija gali prarasti galimybę suprasti bei pasiekti platesnę rinkos dalį.
Ką galite padaryti, jei esate vadovas ar darbdavys?
- Patvirtinkite ir paskelbkite lygių galimybių politiką. Darbdavys turi sukurti aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų orumą žeidžiančių veiksmų. Formalus taisyklių bei vertybių apipavidalinimas parodo rimtą organizacijos nusistatymą prieš diskriminaciją darbo aplinkoje. Kadangi lygių galimybių politika galioja ne tik darbuotojams, ją vykdydami vadovai savo ruožtu rodo teigiamą pavyzdį.
- Aktyviai įsitraukite į kolektyvo veiklą. Vien į rezultatus sutelktas komandos valdymas nebėra pats efektyviausias, todėl atkreipkite dėmesį į darbuotojų savijautą, stebėkite, ar susirinkimų metu arba kitomis aplinkybėmis neišryškėja mobingo požymių (žeminančių komentarų, ignoravimo ar panašiai).
- Organizuokite mokymus darbuotojams. Reguliarūs lygybės mokymai ir seminarai padeda suprasti toksiškos darbo aplinkos keliamas rizikas, priekabiautojų elgesio motyvus, galimus skirtingus sprendimo būdus įvairioms situacijoms. Komandinio darbo mokymai leidžia lengviau komunikuoti tarpusavyje, suprasti komandos svarbą sprendžiant kilusius konfliktus ir priimti verslui naudingiausius sprendimus.
- Pasitikėkite nukentėjusiu darbuotoju. Pasitikėjimas nukentėjusiudarbuotoju ir reikiamos pagalbos suteikimas (vietos pakeitimas, papildomų laisvų dienų ar galimybės tam tikrą laikotarpį dirbti iš namų suteikimas) leidžia jam ar jai jaustis saugiau, nes nereikalauja dirbti stresą keliančioje aplinkoje.
- Paskirkite atsakingą asmenį. Už lygių galimybių įgyvendinimą atsakingas nešališkas bei apmokytas žmogusar jų grupėgreičiau reaguotų į darbuotojų pateiktus skundus ir siektų užtikrinti visiems saugią darbo aplinką.
Ką galite padaryti, jei patiriate psichologinį smurtą darbe?
- Veskite dienoraštį. Fiksuokite, kas, kada, kokiomis aplinkybėmis su jumis netinkamai elgėsi. Tai gali padėti teikiant skundą ir bandant įrodyti mobingo atvejį.
- Įvertinkite situaciją. Patiriant psichologinį smurtą darbe svarbu jį tinkamai identifikuoti ir suprasti, jog tai nevyksta dėl jūsų prasto darbo, nepakankamų pastangų ar kitų neobjektyvių priežasčių, kurias jums bando įteigti kolegos.
- Elkitės profesionaliai. Vienas iš būdų sustabdyti priekabiautojus savo jėgomis yra, išlaikant profesionalų toną, pasakyti, kad toks jų elgesys ar komentaras buvo nepriimtinas.
- Kreipkitės pagalbos. Mobingas, priešingai nei vieno žmogaus vykdomi išpuoliai, yra sudėtingesnis, didelę kolektyvo dalį apimantis procesas, todėl jį suvaldyti daug sunkiau. Jei spaudimą patiriate iš to paties rango kolegų, galite kreiptis į komandos vadovą ar kitą aukštesnę poziciją įmonėje užimantį asmenį. Jei ir vadovas yra vienas iš jus engiančių žmonių, pagalvokite, kam atsiskaityti turi jis.
- Kreipkitės į padėti galinčias institucijas. Mobingas nėra vienas iš tų dalykų, kuriuos galima iškęsti, nes vieną dieną vis tiek baigsis. Jei nesulaukiate pagalbos iš savo darbovietės, nepamirškite, jog savo teises galite ginti teisme, kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
Mobingo tikimybė yra didesnė tose organizacijose, kuriose būdingas per griežtas autokratinis vadovavimo stilius, skatinamos apkalbos ir neetiškas elgesys su kitais, yra daug stresą keliančių dalykų, pvz., vaidmenų neaiškumas, sprendimų priėmimo laisvės trūkumas, didelis krūvis ir iš to kylantis nuovargis, konfliktai darbe.
Bėda ta, kad kai psichologinį smurtą taiko pats įmonės vadovas, kritikuojamą ir žeminamą žmogų ir kiti kolegos ima suvokti kaip turintį problemų, todėl kartais nuo to žmogaus nusisuka ir visi jo bendradarbiai, o tai dar labiau padidina izoliacijos ir nepriėmimo jausmą. Taip nutinka, nes kolegos mano, kad vadovo kritikuojamas žmogus tikrai turi daryti kažką ne taip, kad būtų kritikuojamas, todėl ima vengti bendravimo su tuo žmogumi, nes nenori ir patys būti kritikuojami.
Ne veltui sakoma, kad žuvis pūva nuo galvos. Destruktyvių konfliktų priežastimi dažnai tampa vadovo asmeninės savybės ir vadybinė kompetencija. Jei vadovu tampama ne dėl aukštos kompetencijos – lauk bėdos ir darbuotojų tarpusavio ar vadovo bei valdinių santykiuose.
Susidūrus su psichologiniu smurtu reikėtų kreiptis į personalo vadovą ar įmonės vadovą, jei tai nėra žmonės, kurie ir vykdo psichologinį smurtą. Raskite žmogų, kuriuo pasitikite, ir pasikalbėkite apie tai, kas vyksta. Tai gali padėti atrasti problemos sprendimą. Taip pat naudinga kreiptis pagalbos ir į psichologus, kurie gali padėti išmokti kovoti su patiriamu stresu ir psichologiniu smurtu. Šioje situacijoje blogiausia likti vienam ir nesikreipti pagalbos. Jei vis tik jaučiate, kad situacijos pakeisti negalite, o buvimas toje situacijoje kelia Jums pernelyg didelį stresą ar kitas psichologines arba psichosomatines problemas, pagalvokite apie galimybę pakeisti darbą.
„Darbe praleidžiame didžiausią ir gražiausią savo gyvenimo laiko dalį. Žinoma, darbe nestinga ir trinties. Variklis sudegtų, jei jam pritrūktų tepalo. Tepalas – mūsų nusistatymas kurti sveiką darbinę atmosferą, blogas emocijas, nuotaiką, replikas, įtampą keisti į konstruktyvius santykius. Kai kur tai pavyksta greičiau, kai kur lėčiau. Kad ir kaip būtų kiekvienas įkoptas kalnas, kiekviena laimėta santykių krizė papildo mūsų vidinį pasaulį. Linkiu nepasiduoti pagundai tyčiotis, naudotis kitais žmonėmis, niekinti, apkalbinėti – tai vagia mūsų sielos akių spindesį“, – ragina policijos kapelionas Algirdas Toliatas.
PATYREI MOBINGĄ, NERANDI TEISYBĖS – KREIPKIS Į MUS! in**@al******.eu
(Pagal www.lygybėsplanai.lt ir kt. straipsnius internete)
