Lapkričio mėn. 15 d., penktadienį, Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso ir Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariai lankėsi dvejose savivaldybėse – Šiauliuose ir Panevėžyje. Įgyvendinant JAV valstybės departamento remiamą projektą „Strateginė partnerystė: nuo pabėgėlio iki darbuotojo“ susitikimuose su savivaldybių bei nevyriausybinių organizacijų atstovais aptartos temos, susijusios su ukrainiečių darbo, integracijos, socialiniais ir kitais klausimais.
𝐃𝐚𝐮𝐠𝐢𝐚𝐮𝐬𝐢𝐚 𝐚𝐭𝐯𝐲𝐤𝐬𝐭𝐚𝐧č𝐢ų 𝐮𝐤𝐫𝐚𝐢𝐧𝐢𝐞č𝐢ų 𝐦𝐨𝐭𝐞𝐫ų 𝐩𝐚𝐬 𝐯𝐲𝐫𝐮𝐬, 𝐝𝐢𝐫𝐛𝐚𝐧č𝐢𝐮𝐬 𝐯𝐢𝐥𝐤𝐢𝐤ų 𝐯𝐚𝐢𝐫𝐮𝐨𝐭𝐨𝐣𝐚𝐢𝐬
Šiauliuose daugiausia savo darbo patirtimi, iššūkiais ir pasiektais rezultatais dalijosi Šiaulių m. savivaldybės Švietimo, Ekonomikos, Socialinių išmokų ir kompensacijų, Sveikatos skyriaus darbuotojai bei Užimtumo centro ir nevyriausybinės organizacijos „Malva“ atstovai.
Pasak Švietimo skyriaus atstovės, ukrainiečių įdarbinimas vyksta įprasta tvarka, šiuo metu švietimo įstaigose dirba 12 ukrainiečių, yra ir dirbančių mokytojų padėjėjais. Reikalavimai tokiems darbuotojams yra tokie patys, kaip ir lietuviams. Norintys dirbti ukrainiečiai per 2 metus turi pasiekti A2 lygį, nors ir nėra jokio reikalavimo pateikti kalbos mokėjimo dokumentus.
Savo darbo patirtimi dalijosi ir Ekonomikos skyriaus darbuotoja, apgailestavusi, kad nors skyrius priima paraiškas įvairiems projektams, tačiau besikreipiančių ukrainiečių nėra. Vienintelis reikalavimas dalyvaujantiems projektuose – būti registruotiems Šiauliuose.
Tuo tarpu Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus atstovė teigė, kad daugelis ukrainiečių, dar tik laukiančių laikino leidimo gyventi Lietuvoje, gauna paramą iš savivaldybės. Tokių prašymų sulaukiama ne tiek ir daug – 7-8 per mėnesį. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad šiuo metu daugiausia yra atvykstančių ukrainiečių moterų pas vyrus, dirbančius vilkikų vairuotojais. Tokiu atveju socialinės pašalpos šie asmenys gauti negali. Iš 800 registruotų prašymų gauti soc. išmoką 70-čiai asmenų buvo atsakyta neigiamai. Šiuo metu soc. pašalpą gauna 89 ukrainiečiai.
𝐒𝐯𝐞𝐢𝐤𝐚𝐭𝐨𝐬 𝐝𝐫𝐚𝐮𝐝𝐢𝐦ą 𝐢𝐫 𝐬𝐨𝐜𝐢𝐚𝐥𝐢𝐧𝐞𝐬 𝐢š𝐦𝐨𝐤𝐚𝐬 𝐠𝐚𝐮𝐧𝐚 𝐧𝐞 𝐯𝐢𝐬𝐢
Sveikatos skyriaus atstovė atskleidė, kad, deja, bet nedirbantys asmenys, pavyzdžiui, ukrainiečiai moksleiviai ir studentai negali gauti sveikatos draudimo. Dėl šio klausimo į miesto savivaldybę jau kreipėsi ukrainiečių bendruomenė. Taip pat pažymėta, jog nemenka problema yra ir itin pažeidžiama grupė – ką tik pagimdžiusios moterys, kurios prižiūri vaiką, nedirba ir neturi sveikatos draudimo, o tai reiškia, kad visos sveikatos priežiūros paslaugos tampa mokamos. Nors skyriaus darbuotojai dėl to kreipėsi ir į Socialinės apsaugos ir darbo bei į Vidaus reikalų ministeriją, deja, atsakymas gautas nedžiuginantis: sveikatos srities reglamentų nesiruošiama keisti, tokiais atvejais nemokamai suteikiamos tik būtinosios sveikatos paslaugos. Beje, į soc. išmoką negali pretenduoti ir tie, kurie neturi darbo stažo.
𝐃𝐚𝐮𝐠𝐢𝐚𝐮𝐬𝐢𝐚 𝐮𝐤𝐫𝐚𝐢𝐧𝐢𝐞č𝐢ų 𝐝𝐢𝐫𝐛𝐚 ž𝐞𝐦𝐨𝐬 𝐤𝐯𝐚𝐥𝐢𝐟𝐢𝐤𝐚𝐜𝐢𝐣𝐨𝐬 𝐝𝐚𝐫𝐛𝐮𝐬
Pasak Užimto tarnybos atstovės, daugiausia ukrainiečių dirba žemos kvalifikacijos darbus pramonės, gamybos ir aptarnavimo srityse. Nors pasitaiko ir aukštąjį išsilavinimą turinčių užsieniečių, tačiau problema, jog jų mokslo diplomas sunkiai pripažįstamas. Prie iššūkių įsidarbinti aukštesnėse darbo pozicijose prisideda ir tai, kad dažniausiai darbo ieškosi moterys, atvykstančios su šeimos nariais, kuriems reikalinga priežiūra. Šiuo metu Užimtumo tarnyboje yra užsiregistravę 408 darbo ieškantys ukrainiečiai, iš jų 78 ieško darbo per Užimtumo tarnybą. Likusieji asmenys dalyvauja įvairiose kitose užimtumo programose. Užimtumo tarnybos duomenimis, pusę asmenų iš besikreipiančių sėkmingai įsidarbina.
𝐔𝐤𝐫𝐚𝐢𝐧𝐢𝐞č𝐢𝐚𝐢 𝐩𝐚𝐭𝐲𝐬 𝐤𝐫𝐞𝐢𝐩𝐢𝐚𝐬𝐢 į 𝐛𝐞𝐧𝐝𝐫𝐮𝐨𝐦𝐞𝐧𝐞𝐬
VŠĮ ukrainiečių integracijos centro „Malva“ atstovė dalijosi, kad renginių, skirtų ukrainiečių įtraukimui, užimtumui skatinti, vyko tikrai daug, akcentavo, kad ukrainiečiai ir patys aktyviai įsitraukia į centro veiklas, dalyvauja savanoriškose veiklose renkant paramą į frontą Ukrainoje. Tuo tarpu atstovė apgailestavo, kad projektai jau baigiasi, todėl sumažės ir centro finansinės galimybės, teks ieškoti naujų paramos šaltinių.
𝐏𝐚𝐧𝐞𝐯ėž𝐲𝐣𝐞 𝐮𝐤𝐫𝐚𝐢𝐧𝐢𝐞č𝐢𝐚𝐢 𝐬𝐮𝐬𝐢𝐝𝐮𝐫𝐢𝐚 𝐬𝐮 𝐩𝐚𝐧𝐚š𝐢𝐚𝐢𝐬 𝐢ššū𝐤𝐢𝐚𝐢𝐬
Pasak miesto savivaldybės bei Užimtumo tarnybos darbuotojų, šiuo metu iš 1000 registruotų ukrainiečių liko apie 100. Daugiausia atvyksta moterų – apie 77 proc. Kaip ir Šiauliuose, dažniausiai ukrainiečiai dirba pramonės bei aptarnavimo srityse. Nemažai atvejų, kai dirbančios grožio srityse moterys išsiima verslo liudijimus. Taip pat pasidžiaugta, kad sėkmingai vaistinėje farmacininke įsidarbino ukrainietė.
Iš viso Panevėžyje sėkmingai įdarbinama apie 60 proc. besikreipiančių. Kaip teigė Užimtumo tarnybos atstovė, ir darbo vietų Panevėžyje, ir subsidijų darbdaviams yra, tačiau darbo poreikis iš ukrainiečių pusės yra sumažėjęs.
Taip pat pritarta, kad problema dėl laikinojo leidimo gyventi Lietuvoje yra ir Panevėžyje. Ne vienas atvejis, kai atvyksta besilaukianti moteris, turinti laukti leidimo gyventi net 3 mėn. ir dėl to negalinti gauti nemokamų sveikatos paslaugų. Be to, neturintys šio dokumento asmenys negali niekur oficialiai įsidarbinti.
Taip pat LPSA pirmininkas Audrius Cuzanauskas iš Užimto tarnybos atstovės sulaukė klausimo, ar tikrai tai yra teisėta, kai atvykstantys darbui vilkikų vairuotojai už mokymus turi susimokėti patys, be jokios garantijos, kad jie bus priimti į darbą. A. Cuzanauskas iš karto atsakė, kad tai nėra normalu ir kad ši problema profesinei sąjungai yra gerai žinoma bei intensyviai sprendžiama teisiniu keliu. Pirmininkas dar kartą akcentavo, kad Lietuvoje nėra užtikrinama pakankama užsieniečių įdarbinimo kontrolė, todėl darbdaviai naudojasi šiomis spragomis.
*** Informacinis renginys suorganizuotas Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso kartu su partneriais – VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras, VšĮ „Socialinis architektas“ – įgyvendinant JAV valstybės departamento (U.S. Department of State) remiamą projektą „Strateginė partnerystė: nuo pabėgėlio iki darbuotojo“ (angl. Strategic Partnership ‘From Refugee to Employee’) (Nr. SLH50023GR0016). ***
