Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso (LPSA) bendradarbiavimas su Norvegijos profesinėmis sąjungomis bei valstybinių institucijų atstovais suteikė dar daugiau vilčių, kad situaciją transporto sektoriuje keisti įmanoma. ,,Džiaugiamės, kad esame vis labiau girdimi, kad valstybės tarnautojai vis dažniau suranda laiko pokalbiams ir deryboms su profesinėmis sąjungomis“- projektiniuose susitikimuose kalbėjo LPSA pirmininkas Audrius Cuzanauskas.
,,Lietuvos transportas auga, bet kartu auga ir iššūkiai jame“ – balandžio 18 d. pradėjo baigiamąją dviejų dienų konferenciją LR Seime „Šiuolaikinės darbo rinkos tendencijos transporto sektoriuje“ LPSA vadovas. Aptarti transporto tendencijas bei darbo santykius jame susirinko LR Seimo, LR ministerijų, valstybinių institucijų, profsąjungų, dirbančių su profesinėmis sąjungomis organizacijų atstovai. Į konferenciją atvyko Europos transporto darbuotojų federacijos, Veiklos skyriaus vadovas Vidurio ir Rytų Europai, lygiateisiškumui ir lygybei Josefas Maureris.
,,Organizuoti darbo santykiai yra pirmoji gynybos linija nuo socialinio dempingo, su darbu susijusio nusikalstamumo ir konkurencijos iškraipymo. Nuolatiniai visą darbo dieną dirbantys darbuotojai turi būti apsaugoti nuo mažo darbo užmokesčio, konkurencijos ir išnaudojimo. Deramas darbo užmokestis ir įdarbinimo sąlygos taip pat suteikia darbuotojams teisę į išmokas ir pensijas. Darbo užmokestis ir įdarbinimo sąlygos pagal nacionalinį standartą taikomos visiems dirbantiesiems. Mums būtina siekti užkirsti kelią su darbu susijusiems nusikaltimams ir su jais kovoti” – profsąjungos atstovas dalinosi partnerių iš Norvegijos žinute.
Tai Europos sąjungos lėšomis finansuojamas dvišalis Norvegijos ir Lietuvos tarpžinybinio bendradarbiavimo projektas, kurio tikslas – perduoti Norvegijos patirtį ir užmegzti tarpžinybinį bendradarbiavimą konkrečiais priežiūros klausimais. Norvegijos darbo inspekcijos tarnyba taip pat dalyvauja bendradarbiavimo su kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių institucijomis veikloje. Yra sukurtas atskiras Šiaurės ir Baltijos šalių tinklas, skirtas kovai su socialiniu dempingu ir su darbu susijusiu nusikalstamumu. Ateityje šis darbas bus stiprinamas stiprinant bendradarbiavimą priežiūros srityje, bendradarbiavimą dėl bendrų informavimo priemonių šalims, kurios siunčia ir priima darbuotojus migrantus, ir koordinuojant iniciatyvas bei dalyvavimą Europos arenose.
Kiekvienoje tokio pobūdžio konferencijoje dalyvaujantis LR Seimo narys Tomas Tomilinas dėkojo, kad ,,profesinė sąjunga nuolat kvėpuoja valdininkams į nugarą ir teikia naudingus, pagrįstus pasiūlymus. Jis ragino profsąjungas derėtis dėl darbo sąlygų ir visoms profsąjungoms bendradarbiauti, siekiant gerų rezultatų darbuotojams“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja Jelena Polijančiuk priminė, kad sankcijos už nelegalų darbą juridiniams asmenims yra labai mažos ir nedidintos 12 metų. Informavo, kad jos didės tris kartus ir bus susietos su mėnesine minimalia alga. Įsigalios šių metų nuo liepos 1 dienos. Darbe skaidriai dirbančiojo ID bus prilyginama nelegaliam darbui. Baudos didės daugiau nei tris kartus ir bus diferencijuojamos. SADM atstovė pabrėžė, kad nuo 2022 m. buvo skirta 30 pareigybių nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos bei užsieniečių įdarbinimo pažeidimų prevencinei veiklai. 2024 m. daugiau nei 50 proc. padidintas patikrinimų skaičius, kurių metu vykdoma nelegalaus darbo kontrolė, šešėlinei darbo rinkai šalyje mažinti (nuo 4280 – 2023m. iki 6500 – 2024m.).
Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė pasidalino, kad Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pasiekė beveik 222 tūkst., t.y. jis stipriai išaugo ir pasiekė rekordą. Apie 70 tūkst. jų dirba vairuotojais. Argumentavo kad reikia griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas. stabdyti įdarbinimą atvykusiems be vizų, kad VRM siūlo keisti kvotų skaičiavimo mechanizmą. ,,Kvotų dydis ateinantiems kalendoriniams metams negali būti didesnis nei 1,4 proc. nei praėjusių metų liepos 1 dienai Valstybinės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžiui” – akcentavo VRM atstovė.
Užimtumo tarnybos Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė pristatė, kad vidutiniškai per ketvirtį įregistruojamų laisvų darbo vietų skaičius 2023 m. grįžo į 2019 m. lygį: 2023 m. per ketvirtį registruota 5,3 tūkst. darbo vietų. 2024 01 01 dienai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais dirba virš 70 proc. (49,1tūkst.), iš jų: 46 proc. baltarusių, 23 proc. ukrainiečių, 9 proc. uzbekų. Daugėja norinčių dirbti Lietuvoje iš Kirgizijos, Tadžikijos, Kazachijos, Indijos, Moldavijos, Sakartvelo.
Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas A. Klerauskas informavo, kad įmonės, kurios daro tokius pažeidimus sąrašai yra vieši, jos negali dalyvauti viešuose pirkimuose ir gauti paramą.
VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento direktorė Vaimira Jakienė pranešė, kad transporto sektorius į biudžetą per praeitus metus sumokėjo 450, 03 mln Eur mokesčių, o vidutinis darbo užmokestis 2023m. IV ketvirtį siekė 1679 Eur neatskaičius mokesčių, kuris sudarė tik 80 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Priminė, kad VMI atlieka patikrinimus ir nuolat suranda kaip sukčiauja transporto sektorius nemoka mokesčių, neteisingai taiko NPD, sumoka ne visą pelno mokestį, kuria kitas fiktyvias įmones ir kt.
LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas pristatė, kad transporto sektorius pagal pažeidimus užima antrą vietą po statybų sektoriaus. Dėkojo LPSA už pateikiamą argumentuotą informaciją. ,,Atsižvelgiant į ją VDI organizavo patikrinimus ir konstatavo įmonių darbo pažeidimus“ – kalbėjo VDI atstovas.
,,Jeigu 2022 m. virš 35 % darbo teisės pažeidimų sudarė pažeidimai darbo užmokesčio klausimais, tai 2023 m. jų dalis sumažėjo iki 22 % visų darbo teisės pažeidimų. Galimai tai susiję su darbo ginčų prašymų skaičiaus iš šio sektoriaus didėjimu, nes vis daugiau ir daugiau pažeidimų darbo užmokesčio klausimais persikelia į darbo ginčų komisijas. Lyginant su 2022 m., 2023 m. atlikta 37 % daugiau patikrinimų, kurių metu buvo tikrinti ND klausimai. Skirtų baudų arba administracinių nurodymų suma – virš 515 tūkst. Eur. Tai 1,9 karto daugiau nei buvo skirta baudų per 2022 m. “ – pristatė D. Čeponas.
Konferencijoje dalyvavęs Seimo narys Aurelijus Veryga iškėlė klausimą ar nuo tikrinimų intensyvumo priklauso pažeidimų skaičius. D. Čeponas apgailestavo, kad dėl specialistų trūkumo, jie negali organizuoti teik patikrinimų, kiek reikia.
Vytauto Didžiojo universiteto, Viešojo administravimo katedros docentas, mokslų daktaras sociologas Remigijus Civinskas pristatė tyrimą apie kitų šalių darbo migrantų integraciją į Lietuvos darbo rinką. Jis įžvelgė daug problemų, viena iš pagrindinių – psichinė sveikata. O ją įtakoja kultūrinis šokas, diskriminacija ir sunkios darbo sąlygos. ,,Tai ypač atsispindi transporto sektoriuje“ – pabrėžė sociologas.
Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų forumo pirmininkas Bronius Bučelis paragino atkreipti dėmesį į lauko priedus vairuotojams, bei priemokas už vežamas siuntas autobusu. Jis palietė šakinių sutarčių, dienpinigių dydžių nustatymo problematiką. Anot, profesinių sąjunga forumo atstovo, jau dabar krovininio transporto darbdaviai galėtų mokėti ne 1,65, bet 2 proc. koeficientą nuo minimalaus darbo užmokesčio.
Į konferenciją atvyko Europos transporto darbuotojų federacijos, Veiklos skyriaus vadovas Vidurio ir Rytų Europai, lygiateisiškumui ir lygybei Josefas Maureris. Jis dėkojo už galimybę dalyvauti ir išgirsti situacija, su kokia susiduria darbuotojai Lietuvoje.
Svarbus konferencijos svečias Europos transporto darbuotojų federacijos atstovas papasakojo kokia transporto sektoriaus situacija vyrauja Europoje. ,,Transporto sektorius yra labai specifinis, nes čia darbuotojai pastoviai juda, keliauja, todėl jį sureguliuoti ir pažaboti yra sudėtinga. Todėl norint jį suvaldyti būtinas valstybinių inspekcijų bendradarbiavimas ir socialinės įmonių atsakomybės vykdymas. Būtina kartu spręsti darbuotojų trūkumo ir išnaudojimo problemas. Džiaugiuosi, kad bendradarbiaujate ir semiatės žinių iš Norvegijos institucijų” – kalbėjo ETF atstovas.
Advokatas Linas Vilys dalinosi problemomis, su kuriomis susiduria teisininkai ir profesinės sąjungos gindami darbuotojų teises. ,,Nebijokite kalbėti viešai ir parodyti, kas iš tikrųjų vyksta” – ragino advokatas.
VŠĮ ,,Socialinis projektas” vadovė Ramunė Mereckienė pastebėjo, kad Lietuvoje socialinės problemos matomos, bet nepastebimos. Ji siūlė profesinėms sąjungoms veikti ryžtingai, dar labiau viešinti esamas problemas ir toliau būti ta ašimi, kuri judina tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
LPSA vadovas Audrius Cuzanauskas dalinosi tikromis istorijomis, su kuriomis susiduria tolimųjų reisų vairuotojai. ,,Blogos darbo sąlygos, ,,poilsis” vilkike, higieninių sąlygų nebuvimas, darbdavių sukčiavimas žymint darbo ir poilsio laiką, Sodros sistemos skylės, socialinis dempingas ir kitos nesibaigiančios problemos – tai mūsų transporto sektoriaus realybė” – nevyniojo į vatą profsąjungos pirmininkas. Bet pirmininkas pasidžiaugė, kad valstybinės institucijos jau imasi priemonių šiai problematikai pažaboti.
Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė akcentavo, kad daugiausia darbo ginčų transporto ir statybų sektoriuose. Priminė problemas, su kuriomis susiduria darbuotojai spręsdami darbo ginčus. Tai kalbos barjero problemos, teisinių žinių trūkumas, netinkami susitarimai, kuriuos sunku įrodyti, nedalyvavimas bylose, kai įmanoma sudaryti Taikos sutartį. Ji gyrė LPSA ir LVPS atstovus už produktyvų darbą. ,,Šios profsąjungos gina ir sėkmingai apgina darbuotojus” – negailėjo gerų žodžių I. Janukevičienė.
Vilniaus arkivyskupijos Carito pagalbos patyrusiems smurtą ir prekybos žmonėmis aukomis programos vadovė Angelė Lazauskienė siūlo susivienyti teisėsaugos institucijoms, profesinėms sąjungoms ir organizacijoms, kurios gali padėti žmogui. ,,Tik susivieniję mes galime gauti maksimalų rezultatą ir užkirsti kelią žmonių išnaudojimui” – kelis kartus pakartojo ,,Carito” atstovė.
VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ vadovė Kristina Mišinienė liūdnai įvertinusi situaciją, dėkojo Lietuvos profesinių sąjungų Aljansui už didelę pagalbą išnaudojamiems darbuotojams, nesvarbu iš kur jie butų atvykę. ,,Darbinis išnaudojimas vis labiau matyti prekyba žmonėmis prizmėje ir tokių atvejų nemažėja“ – apgailestavo KOPŽI atstovė.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro socialinė darbuotoja Arūnė Bernatonytė pasidalino, kad Lietuvoje yra užfiksuota 2244 vaikų ir 658 suaugusių dingimo atvejai.
Migracijos departamento žiniomis į Lietuvą 2023 metais atvyko 70 401 migrantas, skaičius kasmet stipriai auga. Daugiausia atvyko ukrainiečių bei baltarusių, kurie ir dirba transporto sektoriuje. Migracijos departamento Imigracijos skyriaus vedėja Jolita Gestautaitė padėti integruotis atvykstantiems darbo migrantams siūlo visiems kartu.
Dviejų dienų konferenciją užbaigė diskusija ,,Kas laukia Lietuvos transporto sektoriaus?“ Diskusijoje dalyvavo Lietuvos socialdemokratų, Laisvės partijos, Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Vardan Lietuvos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai. Visi diskusijos dalyviai pritarė teiginiui, kad tik esant socialiniam dialogui įmanoma surasti sprendimus net ir transporto sektoriuje.
Projektinė veikla: ,,Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas siekiant efektyviau vykdyti darbo teisės įstatymus ir stiprinti kovą su nusikalstama veika, susijusia su darbo santykiais transporto sektoriuje“. Projekto numeris 2020/530717, remiamas Innovation Norway pagal 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo „Socialinis dialogas – orus darbas“.
