Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga nesutiko su Marijampolės apylinkės teismo sprendimu ir jį apskundusi laimėjo savo nario naudai.
Deja, bet transporto sektoriuje vykdomos labai apsukrios apgavystės. Niekam nėra naujiena, kad yra įmonių, iš kurių darbuotojai išeidami, atlyginimą turi prisiteisti. Bet negana to, vadovaudamosios pačių sudaryta klaidinga ir nepagrįsta informacija, įmonės manipuliuodamos, kad yra padarę permokas, bando prisiteisti iš darbuotojo sugalvotas skolas įmonei. Vienas iš pavyzdžių UAB ,,Areisa“. Čia vairuotojas iš darbo išėjo savo noru. Bet praėjus daugiau nei pusei metų darbdavys kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, ne va darbuotojas skolingas įmonei 3261,95 Eur. Įmonė ieškinyje prašė priteisti iš darbuotojo 2 761,95 Eur sumokėtą ir negrąžintą komandiruotės išlaidų avansą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Darbuotojas su reikalavimu nesutiko, todėl į ieškinį nereagavo. Tada UAB ,,Areisa“ kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą ir šis ieškinį tenkino. Teismas nusprendė, kad buvęs įmonės darbuotojas turi sumokėti 2761, 95 Eur, 5proc palūkanų nuo mokėtinos sumos, 62,00 Eur žyminio mokesčio ir 1050,00 Eur advokato išlaidas.Su šiuo sprendimu nesutiko darbuotoją atstovaujanti Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga ir ji apskundė teismo sprendimą. Profsąjunga įrodė Teismui darbdavio pažeidimus ir Kauno apygardos teismas nusprendė Marijampolės apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir įmonės ,,Areisa“ ieškinį atmetė.
Įmonėje ,,Areisa“ atlyginimas buvo išmokamas dažniausiai grynaisiais. ,,Direktorius pats ranka įrašydavo sumą į kasos išlaidų orderį“ – pasakoja buvęs šios įmonės vairuotojas. Darbuotojas taip pat teigia, kad ne visi kasos orderiai yra pasirašyti jo ranka ir tokių sumų, kurios yra kasos orderiuose jis nėra gavęs.
Darbuotojas teigia, kad įmonė dokumentais bandė įrodyti jog vairuotojas į komandiruotę vyko du kartus, nors iš tikrųjų vyko tris kartus. O iš šios įmonės pasitraukė todėl, kad įmonė nesąžiningai elgėsi tiek su juo, tiek su kitais darbuotojais. Įmonė neteikė jokios informacijos apie jiems priskaičiuotas ir priklausančias išmokėti sumas, susijusias su darbo santykiais.Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatančias išskaitų iš darbuotojui išmokėtų lėšų pagrindus (DK 150 straipsnio 2 dalį), nenustatė byloje reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus (CPK 185 straipsnis), dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti. Kauno apygardos teismas nusprendė, kad ieškovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, nepateikti pirminiai išlaidas patvirtinantys dokumentai, netinkamai buvo atliekama kasos lėšų panaudojimo kontrolė, atliekant mokėjimus neatskirtos darbo užmokesčio, dienpinigių ir avanso įmonės pirkimams lėšos, nenurodyta, kiek konkrečiai paskirta dienpinigių. Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos dėka darbuotojas išvengė apgaulės pasekmių, kai įmonė neteisėtai norėjo pasisavinti jo pinigus.
FNTT įmonei ,,Areisa“ yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.
