Š. m. birželio mėn. 30 d. Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso (LPSA) atstovai lankėsi „Malva“ ukrainiečių integracijos bendruomenėje, Šiauliuose, kur susitiko su ukrainiečiais, dirbančiais visoje Lietuvoje.
Nors tokių vizitų metų dažniausiai aptariamos panašios temos, kas kartą užsieniečiams iškyla vis naujų situacijų, vis naujų klausimų, susijusių su darbo ginčais.
Ukrainiečiai vis dar susiduria su neapmokamų atostogų problema. Jau nebestebina, kad darbuotojai itin dažnai išleidžiami atostogų savo sąskaita ir nesuvokia to pasekmių. Taip pat domėtasi ir sveikatos draudimo niuansais, pensijos kaupimo fonduose ypatumais bei laisvomis dienomis tėvams, auginantiems mažamečius vaikus. LPSA pirmininkas A. Cuzanauskas jau seniai pastebi, kad apie tai dažniausiai ukrainiečiai darbe nėra informuojami. Vis dažniau pasitaikantys ukrainiečių klausimai apie atsiskaitymo lapelius rodo, kad tokių dokumentų negavimas darbovietėse yra tapęs savotiška norma. Deja, tai labai apsunkina darbo laiko apskaitą, ypač, kai dirbama pamainomis, savaitgaliais arba viršvalandžius. Nereti klausimai ir apie atleidimus iš darbo, ypač dėl sveikatos. Ukrainiečiams nėra aišku, kokiais atvejais jie gali tikėtis iš darbdavio kompensacijų, nes dažniausiai, pasiskundę sveikatos sutrikimais darbe, yra tiesiog verčiami išeiti iš darbo savo noru.
Susitikimo metu apie įstojimą į profesines sąjungas ir gynybos galimybes domėjosi ne vienas klausytojas, nes tai tampa vis labiau aktualu. A. Cuzanauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors ukrainiečiai labai dažnu atveju įsidarbina per Užimtumo tarnybą, ir čia jokių apsaugų jie negauna. Nepaisant to, kad už jų įdarbinimą Lietuvos įmonės iš valstybės gauna įvairių dotacijų. Jei ukrainiečiai kreipiasi dėl darbdavio piktnaudžiavimo, yra tiesiog nukreipiami į Darbo ginčų komisiją ar Darbo inspekciją. O jų sprendimų reikia laukti labai ilgai. Dažniausiai užsieniečiai į šias institucijas nesikreipia visai, nes net nesuvokia, nuo ko reikia pradėti. Arba išgirdę, jog atsakymo dėl ginčų reikės laukti bent mėnesį, gal dar ilgiau, nuleidžia rankas. Tai yra suprantama, nes ukrainiečiai vis dar yra pažeidžiama grupė, jų įsidarbinimo svetimoje šalyje galimybės nėra lengvos.
Po susitikimo dalyviai A. Cuzanauskui dėkojo, kad į daugelį aktualių klausimų buvo atsakyta greitai ir suprantamai, o patarimai, kaip elgtis kilus darbo ginčams, padės lengviau „naviguoti“ darbe.
Konsultacijas organizuoja Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas kartu su partneriais: VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras, VšĮ „Socialinis architektas“, įgyvendinant JAV valstybės departamento (U.S. Department of State) remiamą projektą „Strateginė partnerystė: nuo pabėgėlio iki darbuotojo“ (angl. Strategic Partnership ‘From Refugee to Employee’) (Nr. SLH50023GR0016).
