Atlikti tyrimai Europos sąjungoje atskleidė Covid-19 pasekmes
Įmonės prisidengdamos „Covid-19“ toliau mažina transporto tarifus, darbo užmokestį, blogina darbo sąlygas ir nesilaiko darbų saugos. Jau prieš pandemiją transporto sektorius turėjo problemų, išnaudojimą kentėjo vairuotojai, buvo galima skaičiuoti vieną po kito žmogaus teisių pažeidimus. Tačiau koronaviruso pandemijos metu šie piktnaudžiavimai dar labiau paūmėjo.
Deja, daugumai sunkvežimių vairuotojų ir kitiems eismo dalyviams Europoje gresia pavojus. Dešimtmečių subrangos ir reguliavimo panaikinimas skatino ir slėpė išnaudojimą vairuotojų kelių transporto pramonėje. Transporto tarifai ir darbo užmokestis nėra stabilūs.Šios krizės metu tiekimo grandinė šlubuoja. Stipriai išaugęs nesaugus darbas ir vyraujantys žmogaus teisių pažeidimai neprideda nei prestižo, nei tvarumo transporto sektoriui. Vyriausybės, tarptautinės kompanijos ir sunkvežimių įmonės privalo perimti atsakomybę už vairuotojų bei krovinių saugumą, bei atgaivinti Europos ekonomiką.Tyrimas atskleidė keletą būdingų problemų pramonėje iki „Covid-19“ krizės:
• Vairuotojai buvo viliojami dirbti Europos Sąjungoje (ES) iš Ukrainos, Baltarusijos, Uzbekistano, Turkijos, Filipinų ir kitų ne ES šalių;• Šie vairuotojai įsidarbinant pasirašydavo dokumentus kalba, kurios nesuprasdavo.
• Darbdaviai veždavosi vairuotojus grupėmis mikroautobusais į Vakarų Europą, kur jie pradėdavo darbus.• Vairuotojams su nedidele darbo patirtimi mokamas vidutinis atlyginimas apie 100–600 eurų per mėnesį; daugeliui vairuotojų darbdavys atsisako sumokėti už ankstesnį darbą;
• Vairuotojai ilsisi, miega, valgo ir gyvena savo transporto priemonėse kelis mėnesius iš eilės;• Vairuotojai mokomi sukčiauti, klastoti dokumentus, kad suklaidintų valdžios institucijas dėl jų užimtumo statuso. Jiems taip pat liepiama neatsakinėti į klausimus apie vairavimo ir poilsio laiką;
• Vairuotojams grasinama finansinėmis baudos už skundus dėl darbo saugos, darbo užmokesčio ir kt
.• Prekyba žmonėmis yra auganti problema. Prekybos aukos neteisėtai gabenamos iš už ES ribų į Rytų Europą, jie veikia Vakarų Europoje ir dažnai patenka į keblią situaciją neturėdami finansinės galimybės grįžti namo;
• Darbdaviai išnaudoja patikrinimų trūkumą ir kontrolę, kaip laikomasi reikalavimų, ar nepažeidžiami darbo santykiai ir žmogaus teisės tarptautinėse tiekimo grandinėse.Covid-19 krizės metu:
• Tarptautiniai klientai ir transporto įmonės išnaudojo krizę ir taip sumažino transporto tarifus ir atitinkamai vairuotojų atlyginimus;
• Vairuotojai nėra pakankamai aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis (AAP), o kai jiems pranešama apie riziką, vairuotojų prašoma, kad jie patys įsigytų AAP.
• Vairavimo ir poilsio laiko išimtys paskatino darbdavius klaidinti vairuotojus ir priversti juos dirbti per daug, tokiu būdu sukuriant pavojų ir ignoruojant riziką, susijusią su vairuotojo nuovargiu;
• Vairuotojai yra priversti likti transporto priemonėse tose vietose, kur nėra prieigos prie švaraus vandens, tualetų, nemokamų dušų;
• Jie negauna ligos išmokų ir kai vairuotojai suserga, darbdavių paprašyti ima nemokamas atostogas, kad ,,galėtų sirgti”.
Tyrime dalyvaujantys vairuotojai, kurie gabena prekes didžiausių tarptautinių kompanijų ir garsiausių prekės ženklų pasaulyje.Vairuotojus pasamdo mažieji tiekimo grandinės subrangovai arba didžiausias transportas bendrovių Europoje, su kuriomis jie tiesiogiai sudaro tarptautinius kontraktus.Iki „Covid-19“ krizės ES trūko sunkvežimių vairuotojų. Užuot didinę atlyginimus vairuotojams, užimtumą šalyje, kurioje jie dirba, sunkvežimių kompanijos sukūrė naują išnaudojantį verslo modelį. Kelių transporto įmonės pradėjo samdyti vairuotojus iš ne ES šalių, nes tai pigesnė darbo jėga.Vairuotojai buvo įdarbinti pagal Rytų Europos sąlygas ir darbo sutartis, bet dirbo EU šalyse, o darbo užmokestis ne toks , koks turėtų būti EU. Darbdaviai dažnai pateikdavo darbuotojams pasirašyti sutartis jiems nesuprantama kalba.
Vairuotojai iš ne ES šalių dažnai skolinasi pinigų, kad galėtų keliauti į ES tikėdamiesi rasti padorų darbą. Atvykę į ES, šie darbuotojai greitai supranta kokie jie pažeidžiami. Jie pasirašo darbo sutartį nesuprantama kalba, šalyje kuria kalba jie negali kalbėti ir negali prašyti pagalbos. Prieš vairuotojams pasirašant sutartį, sunkvežimių kompanijos jau pradėjo juos klaidinti ir atimti iš jų teises šalyse, kuriose jie dirba pagal darbo sutartį.Pasirašę dokumentus, darbdaviai veža vairuotojų grupės mikroautobusais į Vakarų Europos sunkvežimių parkus. Vairuotojai sėdi jų sunkvežimiuose, registruoti Rytų Europoje ir taip pradeda dirbti.Dabar, kai jie dirba šalyje, kurioje yra aukštesni atlyginimai, darbdaviai dažnai nurodo vairuotojams klaidinti auditorius ir policiją.
Apklausti vairuotojai paliudijo, kad jiems buvo išduoti suklastoti dokumentai, pagal kuriuos darbo sutartys ir vairuotojų atlyginimai atitinka vietos įstatymus Vakarų Europoje. Vairuotojams nepavyksta suprasti kalbos, kuria rašomi dokumentai, todėl nežino teisių, kurias jie turi jų darbo vietoje. Vairuotojai jau buvo pažeidžiami dar prieš „Covid-19“ krizę. Bet šie verslo modeliai dabar kelia viruso perdavimo riziką tarp vairuotojų, kuriais jie naudojasi, ir žmonėms, su kuriais jie užmezga kontaktus.Vairuotojas A yra Ukrainos vairuotojas, dirbantis Baltijos šalyse. Buvo apklaustas po keleto mėnesių darbo. Remiantis Vakarų Europos policijos pranešimu, jis pareiškė taip: „Mane iš Baltijos valstybių vežė mikroautobusas su keliais kitais vairuotojais į Vakarų Europą, pasiimti savo sunkvežimių. Man buvo pažadėta, kad taip keliauti reiks tik tris mėnesius, bet aš dėl Covid-19 turėjau likti ilgiau. Užuot mokėjus sutartą tlyginimą, įmonė man mokėjo tik kelis šimtus eurų per mėnesį. Niekada negavau sutarto atlygio ir niekas man niekada neaiškino kodėl”.
Vairuotojas B – rumunas, samdytas pagal rumunų darbo sutartį su dukterine Lenkijos įmone Olandijos bendrovėje nurodė: „Pirmosiomis„ Covid-19 “savaitėmis mus ir kolegas parvežė darbdavio mikroautobuse iš Rumunijos į Nyderlandus, kur yra mūsų bazė. Mums neleido kirsti Rumunijos ir Vengrijos sienų dėl Covid-19. Mes bandėme tai padaryti du kartus. Bendrovė sumažino mūsų atlyginimus, o kai aš paprašiau savo atlyginimo, mane atleido. “Rumunijos vairuotojas B samdomas pagal Rumunijos darbo sutartį vaisių pervežimui iš Ispanijos į Norvegiją Ispanijos maisto transporto įmonei. Nepaisant to, kad jis dirbo tarp Ispaniosa ir Norvegijos, vairuotojas B gaudavo rumunišką atlyginimą, socialinę apsaugą, sveikatos draudimą ir dienpinigius.Tačiau krizės metu „Covid-19“ klaidingas vairuotojų užimtumo statusas turėjo papildomą ir rimtą poveikį jų šeimų sveikatai, saugai ir finansinei padėčiai.
Per šią koronaviruso krizę kai kurie tarptautiniai klientai ir logistikos kompanijos reikalauja mažesnių transporto kompanijų kainų ir sunkvežimių kompanijos siūlo mokėti mažesnį atlyginimą. Viena tarptrautinė bendrovė susisiekė su savo transporto paslaugų tiekėjais, paaiškindama dėl „Covid-19“ poveikio krentančias degalų kainas: „Dėl pandemijos matome tarifų sumažėjimą ES. Mes prašome jūsų sumažinti savo transporto kainas ir prašome pranešti mums apie galimybes „.Vokietijos federalinė krovinių transporto asociacija, logistika ir utilizavimas (BGL) įspėjo apie grėsmes, sukurtas interneto platformose siūlomus tarifus krovinių gabenimas. BGL pareiškė, kad „šie pasiūlymai yra neteisėti, nes nebeatitinka taisyklių, dėl minimalių atlyginimų ir kabotažo “.
Vairuotojas D iš Baltarusijos paskojo: „Esu priimtas dirbti Lietuvoje vairuoti sunkvežimį. Devyniasdešimt procentų laiko atlieku kabotažo operacijas Vokietijoje pažeidžiant taisykles. Per keletą mėnesių kelionės gavau tik kelis šimtus eurų per mėnesį, sumos užtenka tik išgyventi ir nusipirkti maisto. „AtlyginimasIki „Covid-19“ apklausti vairuotojai dirbę Vakarų Europoje vidutiniškai gavo apie 100–600 eurų per mėnesį. Tai neapima papildomų neapmokestinamų dienpinigių (dienpinigių) už maistą ir nakvynę. Dienpinigiai dažnai lieka tik žodiniai darbdavių susitarimai, kurių nesilaiko. Dažnai juos sumažina savavališkai išskaitydami dėl nepaaiškinamų priežasčių.
Pagrindinis šio tyrimo organizatorius ekspertas Edwinas Atema iš FNV-VNB pasmerkė įmones, kurios naudoja koronaviruso pandemiją piktnaudžiaudamos vairuotojų teisėmis, įskaitant ir darbo teises. Jis paragino vyriausybes, tarptautines bendroves ir sunkvežimių įmones apsaugoti vairuotojus.„Turime prisiminti, kad sunkvežimių vairuotojai skatina Europos ekonomiką; jie vykdo 75 procentus ES vidaus krovinių srauto ir yra būtini norint išgyventi ir atsigauti po koronaviruso. Tiekimo grandinės yra tiek stiprios, kiek saugi yra silpniausia jų grandis, todėl išnaudojimas negali būti tvarus “, – sakė Atema. „Tūkstančiai šeimų automobilių važiuoja greitkeliais šalia 40 tonų sunkvežimių, kuriuos vairuoja vairuotojai, kurie tinkamai nepailsi, o dirbti viršvalandžius, serga ar yra prekybos žmonėmis aukos. Europos keliai yra nesaugūs. Šis išnaudojimas turi būti nedelsiant nutrauktas “, – sakė jis.
ITF Vidaus transporto skyriaus sekretorius Noelis Coardas paragino transporto bendroves ir jų klientus, įskaitant dideles tarptautines bendroves, imtis veiksmų ir nutraukti tyrimo metu nustatytą išnaudojimą.„Užuot gerbę šiuos vairuotojus, tarptautinės įmonės nežino ir jiems nerūpi, kas iš tikrųjų vyksta su jų subrangovų transporto priemonėmis. Daugelis tarptautinių klientų reikalauja mažesnių kainų, o sunkvežimių kompanijos siūlo mažesnius atlyginimus, todėl vairuotojai išnaudojami eismo saugumo sąskaita. Tai turi baigtis “, – sakė Coardas.„ES nėra vienos tarptautinės įmonės, gabenančios prekes, galinčios užtikrinti, kad jų tiekimo grandinėje nebūtų šių problemų; todėl mūsų reikalavimas transporto įmonėms ir jų klientams yra paprastas: jūs esate sprendimo, kurį mes sveikiname, dalis, arba problemos dalis. Kitu atveju mes atsakysime už jus “, – užbaigė Coard.https://www.itfglobal.org/…/%D0%93%D1%80%D0%BE%D0%BC%D0…
