Kad bendradarbiaujant galima pasiekti daugiau geresnių rezultatų įrodėme dar kartą. VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ vadovė Kristina Mišinienė sukvietė į svarbią diskusiją, šiandien nepopuliaria tema „Migrantai darbo vergovėje – kaip galime jiems padėti?“
,,Atvykstantys darbo migrantai į Lietuvą, tiki kad dirbs į civilizuotoje Europoje ir netiki, kad gali būti apgauti. Bet realybė yra kita. Darbo santykiai jau seniai yra iškreipti. LPSA šiuo metu sprendžia keturias prekybos žmonėmis bylas“ – apskritojo stalo diskusiją pradėjo Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas.
Nors jau ir XI amžius, bet pašnekovai užvirė labai rimtą diskusiją apie tai, kaip galima kuo skubiau gauti kokybišką pagalbą nukentėjusiems darbuotojams migrantams nuo darbdavių.
Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis atstovė Dovilė Kairienė paaiškino kaip atskirti prekybos žmonėmis aukas ir parinkti teisingas pagalbos priemones. ,,Svarbu yra bendradarbiauti su atsakingomis organizacijomis, tokiomis kaip policija, Raudonasis kryžius, KOPŽI, profesinėmis sąjungomis ir kt., nes vienos organizacijos gali padėti teisiškai, kitos aprūpinti reikalingomis priemonėmis išgyvenimui. ,,Atrodo gyvename civilizuotoje visuomenėje, bet darbinis išnaudojimas yra labai didelis, įrodymų daug, bet ikiteisminiai tyrimai nepradedami, o pradėti yra nutraukiami. Konsultacijos yra brangios, niekas už dyką nekonsultuoja” – apgailestavo K. MIšinienė.
Užimtumo tarnybos atstovė Vida Rasimavičienė patvirtino, kad skundų jų įstaiga iš dirbančių užsieniečių paprastai nesulaukia. ,,Mes dirbame su oficialiais pabėgėliais iš Ruklos, padedame jiems integruotis ir kitai klausimais”- paaiškino V. Rasimavičienė.
Seimo kontrolės įstaigos atstovė Goda Jurevičiūtė pripažino, kad yra šokiruota girdima informacija ir šių problemų sprendime prisidėti niekada neteko. ,,Pripažįstame, kad tai žmogaus teisių problema, bet mes neturime jokių galimybių jiems padėti. Tam turėtų būti specialus reguliavimas” – svarstė G.Jurevičiūtė.
Visi apskrito stalo dalyviai vieningai nusprendė, kad tai turėtų būti valstybės interesas padėti nuo darbdavių nukentėjusiems ir į spąstus pakliuvusiems atvykėliams.UŽT atstovė Ernesta Varnaitė patvirtino , kad reikalinga yra nauja kvota atvykstančių užsieniečių įdarbinimui. ,,Pasibaigus jai darbdavys turėtų gauti leidimą vėl įdarbinti užsienietį. Dabar darbdaviai tų kvotų ,,prisiima” per daug ir neišnaudoja jų racionaliai. Dėka šios situacijos atsiranda daug ,,klaidžiojančių migrantų” – dalinosi E.Varnaitė. UŽT atstovė siūlė nelaikyti šių žmonių be darbo ir nepatogioje situacijoje, o padėti jiems grįžti namo.
,,Tokie darbuotojai nenori grįžti namo, nes čia atvyko dirbti prisiskolinę pinigų, kad galėtų gauti darbo vietą” – replikavo A.Cuzanauskas. Anot jo, nei teisėsaugai, nei prokuratūrai tai nerūpi. ,,Taip pat niekam neįdomu, kad transporto įmonės neleidžia žymėti pilno darbo laiko” – dar pridūrė profsąjungos atstovas.
,,Gal mes galime paprašyti Jūsų pagalbos ir bendradarbiauti?” – K.Mišinienė kreipėsi į Tarptautinės migracijos organizacijos atstovę Jurgą Mickienę. Atsakymas buvo teigiamas. Tokių diskusijų bus daugiau. Laukite tęsinio…
