Nuo 2022 m. liepos 1 d. keičiasi dienpinigių mokėjimo tvarka. Joje numatyta, kad sumažintų dienpinigių konkrečios sumos gali būti mokamos darbuotojams tik tais atvejais, jei tai numatyta kolektyvinėje sutartyje arba įmonės norminiame teisės akte.
Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga kartu su Lietuvos profesinių sąjungų Aljansu klausimą dėl neteisingo dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų įstatymo kėlė jau seniai, bet vis atsimušdavo į sieną. Šiame įstatyme buvo (ir liko) daug spragų ir dar daugiau galimybių manipuliuoti.Susisiekimo ministerija inicijavo trišales derybas, kurių darbdaviai net nepavadino derybomis, o ,,tiesiog iniciatyva“, kurios metu Lietuvos vežėjų atstovai siūlė įteisinti dienpinigių diferencijavimą pagal „objektyvius kriterijus“ – tarptautinio pervežimo rūšis, krovinio pobūdį, komandiravimo trukmę, ekonominės veiklos sezoniškumą ir pan.Dienpinigiai – buvo ir liko patogus kai kurių įmonių manipuliavimo įrankis. Šiuo metu daugelyje transporto įmonių taikoma tokia praktika:
• vairuotojas naujokas (darbo migrantas) už darbą Lietuvoje ir pabaltijyje gauna 5 Eur už dieną, arba jam mokama už nuvažiuotus kilometrus;
• su vairuotoju naujoku be darbo patirties Europoje, susitariama žodžiu, kad jis gaus 20-40 Eur už dieną;
• „praktikos laikotarpį“ nustato darbdavys. Tik jis žino, kiek naujokas dirbs pusvelčiui;
• įgijus praktikos, darbdavys (žodžiu) pažada, kad mokės 65 Eur arba daugiau. Nuspręsti kiek – gali tik darbdavys. Lietuvoje Darbo ginčų komisijos (DGK) pirmininkai tvirtina, kad ,,žodinio susitarimo“ nėra ir negali būti. Žinant, kad per metus sprendžiama virš tūkstančio tolimųjų reisų vairuotojų skundų, galima suabejoti DGK kompetencija ir noru gilintis į problemas. Dėl šios problemos valstybės biudžetas praranda nemažą dalį mokesčių. Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga jau eilę metų atstovauja tolimųjų reisų vairuotojus ir mato, kad dažniausia problema, dėl kurios jie kreipiasi, yra darbo užmokestis ir manipuliacijos dienpinigių dydžiais bei jų nemokėjimu. Per praeitus metus VDI gavo virš 5400 prašymų, kurie yra susiję su neteisingu dienpinigių išmokėjimu. Šios skylės taip ir nepavyko užlopyti. Galima suprasti, jog ji palikta sąmoningai, kad įmonės toliau galėtų sukčiauti. Pakeitime teigiama, kad ,,bus paliekama galimybė profesinei sąjungai ir darbdaviui susitarti dėl mažesnių dienpinigių taikymo kolektyvinėje sutartyje. Jeigu tokios sutarties nėra, bus galima nustatyti mažesnius dienpinigius vietiniame norminiame teisės akte. Tiek susitariant kolektyvinėje sutartyje, tiek nustatant vietiniame norminiame teisės akte, dienpinigių dydis negali būti mažesnis kaip 50 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.“
.Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga kartu su Lietuvos profesinių sąjungų Aljansu siūlė tvarkos aprašą ir 2 punktą išdėstyti taip: „2. Dienpinigiai turi būti apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius arba mažesnius dienpinigių dydžius. Mažesni konkretūs dienpinigių dydžiai galėtų būti nustatomi, jeigu yra išskiriami maistpinigiai, nakvynpinigiai su pridedamais patvirtinančiais dokumentais (toliau kartu – nustatyti dydžiai) kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte. Jeigu tai nustatoma vietiniame teisės akte, darbuotojas privalo susipažinti ir pasirašyti. Darbdavio įsakymas(ai) turi būti išsiųsti į darbuotojo nurodytą el. paštą. Tai užkirstų kelią manipuliuoti įsakymų datomis. Nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni nei 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.
“Naujuose pakeitimuose rašoma, kad ,,darbdaviui atsiras prievolė prieš nustatant konkrečius dienpinigių dydžius informuoti ir konsultuotis su darbuotojų atstovais, kaip tai numato Darbo kodeksas. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turės būti supažindinti raštu“. Tik kyla klausimas, ar tokios biurokratinės ir „neva“ tinkamos priemonės galios sektoriui, kuriame kasmet reikalaujama vis didesnių kvotų naujiems vairuotojams? 2022 m. 16 tūkst. naujų vairuotojų?
Stebint situaciją ir vertinant paslapčia priimamus Vyriausybės pakeitimus, drįstame užduoti klausimą, ką gali padaryti lietuvis ar darbo migrantas vairuotojas, kai „už tvoros stovi tūkstantis“ laukiančių naujokų, pasiruošusių Europoje dirbti pusvelčiui, nes namuose vidutinė mėnesinė alga kartais net nesiekia 100 eurų? Ar tikrai pakeitimai padės sumažinti darbdavio galimybę piktnaudžiauti ir išmokėti skirtingas dienpinigių sumas. Skylė lieka skyle, kai jos lopymas tik imituojamas.
